ScanpixAntiputiniška opozicija neformaliai pasidalijo į dvi frakcijas, kurios jau pakrikštytos „Ukrainos pergalės“ ir „Antikarine“.
Takoskyra tarp dviejų vyraujančių požiūrių į karą ir pasipriešinimą Vladimiro Putino režimui pradėjo ryškėti 2022 m., o pernai tapo akivaizdi ir atvedė prie kalbų, kad opozicija šiuo klausimu skaldosi.
Dvi frakcijos
„Pergalės“ frakcijos šalininkai paskelbė, kad jiems pakeliui tik su tais, kurie Ukrainos karinę pergalę prieš Rusiją be išlygų laiko būtinybe. Šios krypties pradininkai pagrindiniai atstovai Laisvosios Rusijos forumas (LRF) taip pat pirmieji iš liberaliosios opozicijos tarpo pareiškė palaikantys absoliučiai visas kovos prieš Kremliaus režimą formas, įskaitant ir smurtinę, ginkluotą kovą. Be to, LRF tapo vienintele opozicine organizacija, renkančia paramą tiesiogiai Ukrainos kariuomenei ir jos gretose kovojantiems rusų savanoriams. „Pergalės“ frakcija gali pasigirti geriausiais ryšiais Ukrainoje, kur rusų opozicija nepasižymi populiarumu ir neretai laikoma tiesiog nenaudinga.
Kitoje pusėje grupuojasi opozicinės jėgos, kurios pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje ir pasisako prieš karą apskritai, ir nors dažniausiai pasisako už Ukrainos pergalę, neretai siūlo spręsti reikalą derybų keliu. Kai kurie šios krypties atstovai taip pat nesutinka su pirmosios grupės „radikalais“, siūlančiais nusikaltėliais laikyti ne tik Rusijos vadovybę, bet ir kiekvieną pilietį, su ginklu rankose atėjusį į Ukrainą. „Antikarinės“ grupės atstovai, pavyzdžiui, Michailo Chodorkovskio organizacija „Sunrise“, gausiai tiekė ukrainiečiams humanitarinę pagalbą, tačiau kategoriškai atsiribojo nuo paramos kariškiams.
Negalima teigti, kad šios dvi opozicinių jėgų grupės konfliktuoja tarpusavyje, nes pirmiausia jas vienija svarbiausias tikslas – V. Putino režimo žlugimas, tačiau kelią į bendrą tikslą jos mato skirtingai. Taip pat pastebima tendencija, kad per praėjusius metus išaugo ir toliau gausėja „Ukrainos pergalės“ frakcijos gretos. Abi grupės dalyvauja atviroje diskusijoje ir ieško sąlyčio taškų, tačiau „Pergalės“ frakcija teigia, kad neketina leistis šiuo klausimu į jokius kompromisus.
ScanpixDvi mąstysenos
Rusų mokslininkas ir publicistas Dmitrijus Oreškinas komentuoja susidariusią situaciją kaip dviejų mąstysenų ir protestinės kovos formų susikirtimą. „Karo logika yra paprasta: anoje fronto pusėje priešas ir jis turi būti nužudytas. Privalome visomis išgalėmis remti Ukrainos gynėjus. Iš kitos pusės, dauguma Rusijos gyventojų visiškai nepasiruošę pritarti pralaimėjimui kare ir tokie atsišaukimai jų nepaveiks“, – sako D. Oreškinas. Jo nuomone, „Antikarinės“ frakcijos retorika yra daug suprantamesnė ir priimtinesnė Rusijos visuomenei, o tai reiškia, kad savo nuostatų laikytis turėtų ir paraleliai dirbti turi abi frakcijos.
Nevienareikšmišką poziciją dėsto ir opozicionierius, psichologas Leonidas Gozmanas ir tvirtina, kad laukia Ukrainos pergalės, tačiau nemano, kad tai turi būti pagrindinė rusų opozicijos veiklos kryptis. „Opozicija privalo susitelkti ne į pagalbą Ukrainai, o į pagalbą Rusijai – valstybei, kurią režimas iš mūsų atėmė. Turbūt visi suprantame, kad, kiek beremtumę Ukrainą, mūsų pagalba nenulems pergalės. Tai – moralinis pasirinkimas, ir aš labai gerbiu tuos, kurie daro tokį pasirinkimą ir kaunasi Ukrainoje arba renka kariams pagalbą. Kiti siekia lygiai to paties ir mane erzina teiginiai, kad opozicija yra šiuo klausimu susiskaldžiusi“, – sako jis. L. Gozmano nuomone, Ukrainos pergalė, kurios nori „visa“ rusų opozicija, dar nepakankama, kad žlugtų Kremliaus režimas.
LRFBūsima Rusijos kariuomenė
Su panašia pozicija nesutinka sociologas Igoris Jakovenka ir tvirtina, kad dabar vyksta beveik pasaulinio masto karas prieš euroatlantinę civilizaciją ir „Antikarinės“ pozicijos negali būti kaip tokios. „Ar galėjo būti antikarinis judėjimas per Antrąjį pasaulinį karą? Ne, buvo tik Antihitlerinė koalicija, kovojusi kad sunaikintų nacių režimą“, – ironizuoja I. Jakovenka. Jis pabrėžia, kad kai kurie žymūs rusų opozicijos atstovai, pavyzdžiui, Alfredas Kochas arba Grigorijus Javlinskis, daugiausiai kalba apie būtinybę nutraukti karą ir teigia, kad tai gali būti padaryta derybų keliu. „Aš nesu vieningas su tokiais žmonėmis ir nematau tokios vienybės opozicijos gretose. Kai girdžiu žmonių kalbas apie tai, kad „reikia nustoti šaudyti“, aš girdžiu ne antikarinį judėjimą, o „Ukrainos pralaimėjimo“ frakciją. Ukrainos pergalė nenulems V. Putino žlugimo, bet be jos tas žlugimas apskritai neįmanomas. Rusija turi subyrėti ir Ukrainos pergalė – pirmasis žingsnis ta linkme“, – teigia sociologas.
Buvęs Dūmos deputatas Genadijus Gudkovas taip pat palaiko „Pergalės“ frakciją ir tvirtina, kad neremti Ukrainos kariuomenės reiškia neremti aktyviausių kovotojų prieš V. Putino režimą Rusijoje. „V. Putino nenuversi mojuodamas spalvotomis juostelėmis. Žmonės turi teisę su ginklu kovoti prieš režimą ir Ukrainoje jie būtent tai ir daro. Suprantama, kad negalime jų paremti be Ukrainos valstybės žinybų ir karinės vadovybės pagalbos, todėl privalome palaikyti su jomis ryšį. Savo ruožtu rusų savanoriai Ukrainoje turi tapti nauja mūsų kariuomene, po Ukrainos pergalės galėsiančia įžengti į Rusiją ir tapti naujų jėgos struktūrų pagrindu, jų kūrėja“, – dėsto savo planą politikas.
Asmeninis archyvasOpozicijos pareiga
Vienas iš LRF steigėjų ir „radikaliosios“ linijos autorių Ivanas Tiutrinas teigia, kad Ukrainoje iš tiesų nėra didelių simpatijų rusų opozicijai, tačiau bent jau „Pergalės“ frakcijos darbai ir pozicija yra sveikinami, kuo, politiko teigimu, jis pats įsitikino neseniai lankydamasis Ukrainoje. „Puikiai suprantu, kad dauguma ukrainiečių į mus, rusus, nežiūri niekaip ir niekaip mūsų neįvertina, todėl mums reikia dar uoliau dirbti savo darbą, nes mūsų pareiga yra tiesiogiai prisidėti prie ukrainiečių pergalės“, – sakė I. Tiutrinas ir pabrėžė, kad LRF laiko dideliu pasiekimu, ir įvertina vien jau tai, kad tapo vienintele rusų opozicijos organizacija, į kurios renginius atvyksta ukrainiečių ekspertai ir visuomenininkai.
„Deja, karo Ukrainoje klausimas ilgą laiką buvo psichologiškai skausminga tema rusų opozicijai. Prisiminkite, kiek žymių opozicijos veikėjų iš visų jėgų vengė kalbėti apie Krymo aneksiją, o mus (LRF) vadino „radikalais“ ir „marginalais“. Mes iš tiesų buvome mažumoje, bet imame viršų – tikslas yra ne teorinė visuotinė taika, o Rusijos imperializmo sunaikinimas“, – sako politikas.
