BNSLietuvoje viešintis Taivano nacionalinio vystymosi tarybos ministras Kung Ming-hsinas trečiadienį pareiškė, kad Taivanas iki šių metų pabaigos turėtų įsteigti ekonominę atstovybę Vilniuje, nepaisant Kinijos protestų.
Tuo tarpu Lietuva ketina atstovybę Taivane atverti 2022 metų pradžioje, teigia Lietuvos ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Taivaniečių atstovybė bus įsteigta netrukus“, – sakė K. Ming-hsinas, prasidedant Taivano verslo delegacijos vizitui Lietuvoje.
„Tikiuosi, kad tai įvyks iki šių metų pabaigos“, – kalbėjo ministras.
K. Ming-hsinas išreiškė viltį, kad šis vizitas „sukurs tvirtą pamatą ekonominiam ir prekybiniam bendradarbiavimui“.
Savo ruožtu A. Armonaitė teigė, kad Lietuvos atstovybė Taivane turėtų būti įsteigta „kitų metų (...) pačioje pradžioje“.
„Teisinis pagrindas (atverti atstovybei – BNS) jau yra sukurtas, jis, tiesa, įsigalioja nuo kitų metų“, – kalbėjo ministrė.
Pasak jos, parengiamieji darbai atstovybei atverti prasidės anksčiau – bus ieškoma darbuotojų, patalpų, vyks kontaktų plėtra.
Lietuvos sprendimas leisti Taivano salos atstovybei šalyje veikti taivaniečių vardu užrūstino Kiniją, protestuojančią dėl bet kokių Taivano mėginimų veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.
Kilus diplomatiniam konfliktui, Kinija vasarą atšaukė savo ambasadorių Lietuvai ir nurodė šaliai padaryti tą patį. Šalies ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių grįžo rugsėjo pradžioje.
Sutarė bendradarbiauti glaudžiau
Lietuvos ir Taivano atstovai trečiadienį pasirašė šešis bendradarbiavimo memorandumus. Jais stiprinamas bendradarbiavimas puslaidininkių, gyvybės mokslų, biotechnologijų, lazerinių ir palydovinių technologijų, kristalo tyrimų ir finansų srityse.
K. Ming-hsinas atkreipė dėmesį, kad šalys kokybiško bendradarbiavimo pavyzdį parodė pandemijos akivaizdoje – Taivanas Lietuvai atsiuntė medicinos priemonių, o Lietuva Taivanui – vakcinų.
„Šis dorybės ratas plečiasi į tarpvyriausybinį bendradarbiavimą, ir į bendradarbiavimą tarp verslo įmonių“, – dėstė jis.
K. Ming-hsinas teigė, kad per kelias dienas Taivano delegacija planuoja surengti maždaug 100 verslo susitikimo su Lietuvos įmonėmis.
Lietuvos verslininkai sako, kad dėl Vilniaus ir Pekino nesutarimų prekyba su šia Azijos šalimi gerokai apsunko.
Vyriausybė tikisi, kad ekonominiai ryšiai su Taivanu ilgainiui galėtų atsverti Lietuvos įmonių ir bendrus ekonominius praradimus.
Gamyklos atidarymo perspektyvos
Paklausta, ar realu Lietuvoje atidaryti, pavyzdžiui, puslaidininkių, kurių gamyba garsėja Taivanas, gamyklą Lietuvoje, A. Armonaitė sakė, kad „visos galimybės yra realios ir šita galimybė yra reali“.
„Mes matome, kad paklausa puslaidininkams pasaulyje yra milžiniška, mes turime pasiūlos sutrikimus jau šiandien. Ilguoju laikotarpiu paklausa tik augs, plečiantis elektromobilių pramonei, išmaniųjų technologijų pramonei“, – sakė ministrė.
Pasak jos, globalios tiekimo grandinės pastaraisiais metais yra sutrikusios tiek dėl koronaviruso pandemijos, tiek dėl energijos išteklių kainų šuolio.
„Mums reikia turėti tuos dalykus kuo arčiau savęs, kuo arčiau namų, o geriausia – namuose“, – teigė A. Armonaitė.
„Puslaidininkiai Lietuvoje yra ir higiena, ir nemaža ambicija, kur reikia padaryti daug namų darbų“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, Lietuvą domina ir eksportas į Taivaną, nes eksportas sukuria 80 proc. šalies Bendrojo vidaus produkto.
Savo ruožtu K. Ming-hsinas į analogišką klausimą apie gamyklą atsakė, jog pirmiausia reikia kalbėti apie Lietuvos ekspertų studijas arba apmokymą Taivane.
„Taivanas Lietuvos jaunimui siūlo stipendijas studijoms ar mokymams“, – kalbėjo jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
