ScanpixEuropos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį pripažino, kad sprendimai apkarpyti finansavimą kai kurioms svarbioms Europos Sąjungos programoms, patvirtinti bloko lyderių per kelias pastarąsias dienas vykusį derybų maratoną, yra „karti piliulė, kurią reikia praryti“.
„Taip, mums pavyko išvengti dar didesnių karpymų, kurių norėjo kai kurios šalys narės, bet šis MFF yra karti piliulė, kurią reikia praryti. Žinau, kad šie rūmai irgi taip pat jaučiasi“, – kalbėjo ji Europos Parlamente, paminėdama ES daugiametį biudžetą.
Septynerių metų ES biudžetas, kurio vertė – 1,07 trln. eurų, buvo svarstomas kartu su 750 mlrd. eurų paketu, turinčiu padėti ES šalims atsigauti po recesijos, sukeltos koronaviruso pandemijos.
Daugelis ES lyderių gyrė „istorinius“ susitarimus dėl biudžeto ir ekonomikos gaivinimo fondo, bet jie sukėlė susirūpinimą tarp europarlamentarų, turinčių patvirtinti biudžeto pakeitimus.
Per išvakarėse vykusią spaudos konferenciją EP pirmininkas Davidas Sassolis sveikino susitarimą dėl gaivinimo paketo, bet pasmerkė daugiamečio biudžeto karpymus.
„Jeigu norime kliautis būsimomis kartomis, negalime nurėžti nuo biudžeto tyrimams ir jaunimui“, – pabrėžė EP pirmininkas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į planus sumažinti migracijos ir prieglobsčio politikai skiriamas lėšas.
Spaudžiami Nyderlandų vadovaujamų penkių „taupiųjų“ šalių grupės ES lyderiai turėjo sutikti sumažinti finansavimą tyrimų ir inovacijų, sveikatos apsaugos ir klimato veiksmų srityse. Šie sprendimai prieštarauja U. von der Leyen vizijai savo politinėje programoje aplinkosaugos klausimams skirti ypatingą dėmesį.
„Mums reikia palaikyti vidutinės trukmės ir ilgalaikius ES uždavinius“, – sakė D. Sassolis ir perspėjo, kad Europos Parlamentas nepritars biudžeto projektui, jeigu į jo keliamus reikalavimus nebus pakankamai atsižvelgta.
„Yra virtinė punktų, kuriuos Parlamentas nori pateikti konstruktyvia dvasia ir ištaisyti kai kurias klaidas“, – pridūrė jis.
Europos Komisija reiškė apgailestavimą dėl ES sutartų biudžeto apkarpymų, bet atkreipė dėmesį, kad biudžetas bus tik 10 mlrd. eurų mažesnis už dabartinį, nepaisant Jungtinės Karalystės išstojimo iš bloko.
Europos Parlamento nariai savo siekius dėl bloko biudžeto apibendrins ketvirtadienį planuojamoje paskelbti rezoliucijoje, o paskui pradės derybas su Europos Komisija ir šiuo metu Bendrijai pirmininkaujančia Vokietija. Galutinis balsavimas dėl biudžeto Europos Parlamente tikriausiai nebus surengtas anksčiau kaip iki šių metų galo.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
