FotobankasFinansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) akiratyje atsidūrusį greitųjų koronaviruso testų pirkimą, dėl kurio įtarimai pateikti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei, inicijavo Vyriausybė, pirmadienį pranešė LRT Tyrimų skyrius.
Jo teigimu, tiesioginį pavedimą skubiai vykdyti 6 mln. eurų vertės pirkimą davė tuometis premjero patarėjas, dabartinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas.
Anot LRT, bendrovės „Profarma“, su kuria buvo sudaryta sutartis, atstovai prieš pirkimo vykdymą lankėsi Vyriausybėje ir siūlė pirkti greituosius testus, taip pat L. Savickas telefonu mažiausiai du kartus bendravo su bendrovės vadove Edita Mištiniene.
Tyrimo duomenimis, pavedimas viceministrei L. Jaruševičienei sudaryti sutartį dėl pirkimo atėjo iš L. Savicko kovo 18 dieną, vėliau viceministrė persiuntė nurodymą ir sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, ir Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui Vytautui Zimnickui.
L. Savickas LRT nepatvirtino davęs nurodymus pirkti greitųjų testų iš „Profarmos“. „Aš esu matęs ir į savo paštą gavęs daugiau nei vieno gamintojo, taip pat ir „Profarmos“ (pasiūlymus – LRT). Ir juos visus persiunčiau įvertinti. Niekada nebuvo išreikšta jokio išskirtinumo vienai ar kitai įmonei“, – tvirtino jis.
Greitieji testai pirkti iš „Profarmos“, tačiau jų gamintoja – Austrijos įmonė „Ameda labordiagnostik GmbH“. LRT teigia turinti duomenų, kad gamintojams iš 6 mln. eurų sandorio galėjo tekti vos kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų.
Oficialios „Amedos“ produkcijos platintojos – bendrovės „Pro Aris“ atstovė Lina Mecelicienė teigė, kad įsigyti greituosius testus už trigubai mažesnę kainą Sveikatos apsaugos ministerijai siūlė kovo 18 dieną, tačiau dėmesio nesulaukė. Ji tvirtino, kad įmonė pirkėjams Lietuvoje greituosius testus siūlė už vienodą – 3 eurų be PVM – kainą. Būtent su šia bendrove kovo 26 dieną sutartį pasirašė Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų agentūra ir tų pačių testų įsigijo gerokai pigiau.
Šių metų kovo 19 dieną pasirašytoje Nacionalinės laboratorijos sutartyje su „Profarma“ nurodoma, kad greitieji testai bus pristatyti keliais etapais, vidutinė vieno testo kaina siekė apie 12 eurų.
Greitųjų testų pirkimo aplinkybes narpliojanti FNTT tiria galimą sukčiavimą, dokumentų klastojimą, neteisėtu būdu įgytų lėšų legalizavimą ir piktnaudžiavimą.
Įtarimai piktnaudžiavimu tarnyba ir įgaliojimų viršijimu, kai galėjo būti padaryta didelė žala valstybei, pateikti rugpjūtį iš pareigų pasitraukusiai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei.
L. Jaruševičienė įtarimus neigia. Ji sako, kad sąžiningai atliko tai, ką privalėjo atlikti, o iš pareigų pasitraukė, nes nori gintis kaip privatus, o ne kaip viešas asmuo, ir įrodyti savo nekaltumą. Ji sako, kad teisėsauga „turės atsakyti į klausimus: ar valstybė tomis aplinkybėmis galėjo taupyti, ar galėjo sutaupyti, kaip turėjome veikti konkrečioje situacijoje“.
Įtarimai pateikti jau iš viso šešiems asmenims, tarp įtariamųjų – ir testus tiekusios įmonės „Profarma“ atstovai. Vienas jų – Vilniaus tarybos narys Redas Laukys.
Tyrimo duomenimis, sudarydama 6 mln. eurų vertės sutartį dėl greitųjų COVID-19 viruso nustatymo testų pirkimo, įmonė galimai klastojo dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
