Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Vyriausybės atstovės prašymą pripažinti gatvių pavadinimų lenteles užsienio kalbomis Vilniaus mieste neteisėtomis.

„Teismas nusprendžia pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą“, – teisėjų kolegijos sprendimą trečiadienį teisme paskelbė jos pirmininkė Violeta Petkevičienė. Teismui skundą pateikusi Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Vilda Vaičiūnienė teigė, kad nuo 2015-ųjų vidurio Vilniuje mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyva pakabintos devynios nelietuviškos lentelės prieštarauja įstatymui ir gali kurstyti nesantaiką. „Atviras ir draugiškas įvairių tautybių žmonėms miestas laimėjo!“ – „Facebook“ paskyroje sprendimą įvertino Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Komentuodama sprendimą žurnalistams V. Petkevičienė teigė, kad teismas nustatė, jog tai nėra oficialios lentelės, nes jos nedubliuoja gatvių pavadinimų lietuvių kalba. Visos jos yra vienetinės, skirtingos ir negali būti prilygintinos masiniams užrašams kitos tautos kalba. Anot jos, vienas iš pagrindinių argumentų buvo, kad lentelėmis nesiekiama skleisti informacijos kita nei valstybine kalba, iniciatyva neparemta siekiu iškelti kitas kalbas greta valstybinės kalbos. Teismas argumentavo, kad tai yra unikalios lentelės, atidengtos per oficialias ceremonijas, dalyvaujant tautinių bendruomenių atstovams, jos prilygintinos puošybos elementams, „simbolizuojantiems Lietuvos valstybės bei Vilniaus miesto ryšį su atitinkama tauta ir bendruomene“. „Teismas iš šių visų aplinkybių nustatė, kad tai nėra viešieji užrašai, kaip tai numatyta Valstybinės kalbos įstatyme. Tuo pačiu teismas konstatavo, kad šios ginčo lentelės nėra suteikti nauji gatvių pavadinimai“, – paaiškino V. Petkevičienė. Teisėja sakė, kad teismas nevertino pareiškėjo teiginių, jog lentelės gali kurstyti tautinę nesantaiką, nes šios aplinkybės nebuvo nurodytos reikalavime. Ji taip pat pabrėžė, kad ankstesnėse bylose dėl gatvių pavadinimų Vilniaus apskrityje buvo nustatytos kitos aplinkybės, nes jose „buvo siekis kitoms tautinėms mažumoms vartoti savo gimtąją kalbą“. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad lentelės yra įrengtos ne visose ar daugelyje Vilniaus miesto gatvių, o tik tose, kurios pavadintos pagal etninę kilmę arba religiją. Devynios lentelės užsienio kalbomis pakabintos Žydų, Totorių, Rusų, Lenkų, Vokiečių, Islandų, Latvių, Karaimų gatvėse bei Vašingtono aikštėje. Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje V.Vaičiūnienė trečiadienį BNS sakė dar nesusipažinusi su teismo sprendimu, bet greičiausiai sprendimas bus skundžiamas. „Tikėtina, kad skųsime“, – teigė ji. Vyriausybės atstovė tvirtino įžvelgianti, kad teismo sprendimu formuojamas precedentas, kuriuo pasinaudos ir kitos savivaldybės. „Tai yra veiksmas, vadinamųjų stilizuotų dekoratyvinių lentelių iškabinimo, įrodantis, kad ateityje galima nesilaikyti Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo ir pavadinimų gatvėms suteikimo tvarkos. Ateityje šiuo precedentu gali pradėti vadovautis ir kitos savivaldybės, kuriose anksčiau buvo bylos, kuriose teismai nusprendė priešingai“, – sakė ji. Pasak V. Vaičiūnienės, tai, kad lentelės kursto tautinę nesantaiką, nustatyta iš viešų komentarų žiniasklaidoje. Teismui, anto jos, tai nurodyta kaip papildoma aplinkybė. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.