Energetikos ministrui Dainiui Kreiviui pareiškus, kad nepriklausomi elektros tiekėjai turi reaguoti į mažėjančias kainas rinkoje, pastarieji teigia, jog atsižvelgiant į kainų svyravimo rizikas, vartotojams siūloma fiksuota kaina negali iš karto mažėti krentant kainai biržoje.
Tiekėja „Enefit“ ketvirtadienį paskelbė, jog iki lapkričio 27 dienos septynerių metų trukmės sutartį sudariusiems naujiems vartotojams siūlomas iki 29 centų už kilovatvalandę (kWh) sumažintas tarifas.
Tačiau šis tarifas nėra galutinis – jis pateiktas be valstybės reguliuojamos dalies, kurią sudaro elektros persiuntimo paslaugos kaina bei skirstymo dedamoji.
„Enefit“ siūlomo plano „superžalias“ septynerių metų trukmės sutarties kaina su valstybės reguliuojama dalimi siekia 38,3 cento už kWh.
Pasak bendrovės vadovo Vytenio Koryznos, 29 centų tarifą neįtraukiant valstybės reguliuojamos dalies įmonė iškomunikavo dėl skirtingų „Elektros skirstymo operatoriaus“ (ESO) tarifų, kuriuos du kartus per metus nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
„Komunikuodami kainą mes visą laiką komunikuojame tik tiekimo kainos dalį, nes skirstymo planai priklauso nuo kiekvieno kliento individualaus ESO plano. Komunikuojant kainą visą laiką įvardijame, kad, pavyzdžiui, 29 centai yra tiekimo komponentė, o su standartiniu ESO planu prisideda 9 centai ir kaina iš viso tampa 38 centai už kilovatvalandę“, – BNS aiškino V. Koryzna.
Pasak jo, pritaikius 9 centų valstybės kompensaciją galutinė kaina iki šių metų pabaigos siektų 29 centus.
„Enefit“ siūloma galutinė vienos laiko zonos elektros kaina be valstybės kompensacijos su septynių metų sutartimi sumažėjo 3 centais. Pasak V. Koryznos, tai lėmė didesnė vėjo jėgainių gamyba, šiltas oras bei sumažėjusi dujų kaina.
„Finansiniai ateities sandoriai yra šiek tiek palankesnėje pozicijoje dėl dabar vykstančių pozityvių reiškinių. Turime labai šiltą rudenį, žiemos šaltos kol kas nesimato, dujų saugyklos užpildytos, vandens rezervai pakankami Skandinavijos šalyse, vėjo turime, tai dabar tos momentinės sąlygos yra labai palankios“, – sakė „Enefit“ vadovas.
Tačiau, pasak jo, žemesnės elektros kainos išsilaikys neilgai: „Kadangi toks žingsnis mums, kaip elektros tiekėjui, susijęs su papildomomis rizikomis, numatome ilgesnius sutarčių terminus“.
Tuo metu „Elektrum Lietuvos“ tarifas sudarius sutartį ilgiausiam galimam trejų metų laikotarpiui šiuo metu siekia 41,8 cento už kWh (32,8 cento su kompensacija).
„Ignitis“ vartotojams sudariusiems sutartį trejiems metams ir vienam mėnesiui šiuo metu siūlo 44,1 cento už kWh tarifą (35,1 cento su kompensacija). Iki šių metų pabaigos bendrovė taip pat taiko 12 centų nuolaidą.
„Elektrum Lietuvos“ ir „Ignitis“ atstovų teigimu, vartotojams siūloma fiksuota kaina taikoma ilgesniam laikui, todėl atsižvelgiant į kainų svyravimų riziką, ji negali iškart pasikeisti keičiantis elektros kainai biržoje.
„Mes elektros vartotojams fiksuojame kainą ilgesniam periodui ir užtikriname tą pačią kainą prisiimdami sau kainos svyravimų biržoje rizikas. Kitaip tariant, parduodame ateitį remdamiesi mūsų elektros gamybos savikainos prognozėmis. Būtent dėl to dalis vartotojų, užfiksavę kainas anksčiau, ilgą laiką mokėjo ar vis dar tebemoka mažesnes kainas nei biržoje (...) visas jų augimo rizikas palikdami tiekėjui“, – BNS aiškino „Elektrum Lietuvos“ vadovas Martynas Giga
„Kaina „Nord Pool“ biržoje indikuoja šios dienos kainą. O tiekėjų pasiūlymuose kaina gali būti fiksuojama metams, dviem ar daugiau“, – BNS teigė „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
Vis dėlto, pasak jos, „Igničio“ vartotojams siūlomas fiksuotas tarifas su dvejų metų sutartimi nuo rugpjūčio pabaigos sumažėjo iki 25 proc. Be to, kainų mažėjimą iškart galėjo pajusti tie vartotojai, kurių planai susieti su biržos kaina.
M. Giga teigė, jog „Elektrum Lietuva“ kainodarą peržiūri kas savaitę: „Ir ne dėl to, kad taip pataria energetikos ministras – tai yra mūsų verslas, kasdienis rūpestis ir rutina“.
Pasak jo, bendrovė savo klientams nesiūlo ilgesnių nei trejų metų sutarčių.
„Nepririšame kliento ilgiems metams, nes tai būtų pats klaidingiausias sprendimas iš kliento perspektyvos – jei kainos rinkoje kristų, perskaičiuotume jas kas šešis mėnesius. Tačiau vartotojai yra saugūs, kad tikrai 36 mėnesius nemokės daugiau nei nurodyta kaina. Jei elektros kainos rinkoje pavasarį dar kristų, o pastaruoju metu ir stebime jų kritimą, bet ne augimo tendencijas, tai vartotojams jos taip pat mažėtų“, – teigė M. Giga.
Energetikos ministras D. Kreivys trečiadienį teigė, kad nepriklausomi tiekėjai turi reaguoti į mažėjančias kainas rinkoje. Jis teigė tikįs, kad per kelis mėnesius kainos vis dėlto atslūgs.
Nuo rugpjūčio pabaigos vidutinė savaitės elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvoje sumažėjo nuo 550 iki 161 euro už megavatvalandę (MWh).