Meniu
Prenumerata

penktadienis, balandžio 19 d.


EP VIRTUVĖ
Tik sutapimai? Keista dviejų Lietuvos europarlamentarų balsavimo už antirusiškas rezoliucijas tradicija
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Strasbūro-Briuselio
EP
Stasys Jakeliūnas (kairėje) ir Viktoras Uspakichas.

Ketvirtadienį europarlamentarai paragino NATO nares gerbti įsipareigojimus Ukrainai ir atverti kelią Kyjivui prisijungti prie Aljanso. Tačiau jau tampa tam tikra tradicija, kad du Europos Parlamento (EP) nariai iš Lietuvos Ukrainai palankių ir Rusiją smerkiančių rezoliucijų nepalaiko.

EP priimtoje rezoliucijoje viliamasi, kad Ukrainos stojimo į NATO procesas prasidės iš karto po karo pabaigos ir bus greitai užbaigtas. Iki tol, EP narių įsitikinimu, ES ir jos valstybės bei NATO narės turi glaudžiai dirbti su Ukraina ir nustatyti šaliai saugumo garantijas. Ukrainos integracija į NATO ir ES padidins regioninį ir pasaulinį saugumą bei sustiprins Ukrainos ryšius su euroatlantine bendruomene, sakoma EP pranešime spaudai.

Rezoliucijoje europarlamentarai taip pat griežtai pasmerkė Rusiją dėl Kachovkos užtvankos susprogdinimo ir prilygino šį veiksmą karo nusikaltimui, nes tai sukėlė Ukrainoje ekocidą. Jie teigė, kad, remiantis tarptautine teise, visi už šį ir kitus karo nusikaltimus atsakingi asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Už šią rezoliuciją balsavo 425 EP nariai, prieš 38, susilaikė 42. Dauguma Lietuvos atstovų rezoliuciją palaikė. Tiesa, balsavime nedalyvavo Andrius Kubilius, bet jis dar antradienį per EP vykusią diskusiją šiuo klausimu pasisakė už Ukrainos narystę NATO.

„Didžiausia klaida buvo palikti Ukrainą ilgiems dešimtmečiams „pilkojoje zonoje“ be aiškių narystės ES ir NATO perspektyvų. Tai sudarė pagundas Putinui įsivaizduoti, kad tiek NATO, tiek ES yra silpni ir jo bijo. Ir kad jis gali grobti Ukrainos teritorijas, o Vakarai tebetęs dialogą su V. Putinu“, – tuomet kalbėjo A. Kubilius.

Taip pat už minimą rezoliuciją nebalsavo, nors EP buvo Viktoras Uspaskichas, o valstiečių atstovas Stasys Jakeliūnas susilaikė. Toks abiejų ES narių iš Lietuvos elgesys jau tampa tam tikra tradicija, kai rezoliucijų tema – Rusija arba Ukraina.

Pasak leidinio, dalis EP narių sąmoningai pasirenka strategiją nebalsuoti dėl su Rusija susijusių dokumentų.

Praėjusių metų vasario pradžioje valstiečiai, su kuriais jis pateko į EP, atsiribojo nuo S. Jakeliūno, nes jis irgi susilaikė balsuojant dėl skubios finansinės paramos Ukrainai. Kovo mėnesį balsuojant dėl EP Specialiojo komiteto išvadų dėl dezinformacijos, kuriose, be kita ko, teigta, kad kare prieš Ukrainą Rusija platina precedento neturinčią piktavalę dezinformaciją ir naudoja informaciją kaip ginklą, S. Jakeliūnas vėl susilaikė, V. Uspaskichas nedalyvavo (visi kiti 9 Lietuvos atstovai palaikė). Galiausiai lapkričio mėnesį buvęs kandidatas į Vilniaus merus dar kartą susilaikė, o V. Uspaskichas vėlgi nebalsavo (visi kiti Lietuvos atstovai palaikė) balsuojant dėl rezoliucijos, kuria Rusija skelbiama terorizmą remiančia valstybe.

Šių metų kovo mėnesį leidinys „Novaja gazeta. Evropa“ atliko EP narių balsavimų tyrimą ir įvardijo labiausiai proputiniškus europarlamentarus. Į 20-tuką nei S. Jakeliūnas, nei V. Uspaskichas nepapuolė, tačiau žurnalistai teigė, kad „EP nariai, kuriuos galima įtarti simpatizuojant Kremliui, balsuodami dėl antirusiškų rezoliucijų dažnai nesilaiko vienos konkrečios taktikos, bet derina balsavimus prieš, susilaikymus ir atsisakymus dalyvauti balsavimuose“. Pasak leidinio, dalis EP narių sąmoningai pasirenka strategiją nebalsuoti dėl su Rusija susijusių dokumentų.

2023 06 15 16:15
Spausdinti