ScanpixSvarbiausių vasario 22-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga
J. Bidenas Varšuvoje. Trečiadienį, paskutinę savo vizito Varšuvoje dieną, JAV prezidentas Joe Bidenas susitinka su vadinamuoju Bukarešto devynetu, arba NATO Rytų bloko valstybių – Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Čekijos, Bulgarijos, Vengrijos ir Slovakijos – vadovais. Tikimasi, kad J. Bidenas užtvirtins JAV paramą ne tik Ukrainai, bet ir Bukarešto devyneto šalims, kurios yra ir Aljanso narės. Prezidentas Gitanas Nausėda prieš susitikimą socialiniame tinkle „Twitter“ paragino teikti Ukrainai visą įmanomą karinę paramą: „Duokime Ukrainai visus ginklus, kurių jai reikia agresoriui nugalėti. Ir toliau stiprinkime savo gynybą. Rytų NATO blokas turi išlaikyti mūsų dėmesį. Negalima palikti jokių silpnų vietų.“ Manoma, kad Lietuva kartu su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis taip pat ketina siekti pastovesnio amerikiečių karių dislokavimo regione.
Susitikimo dieną temdo ne tik Rusijos prezidento Vladimiro Putino antradienį sakyta metinė kalba, kurioje jis dar kartą išsigynė nuo bet kokios atsakomybės dėl pradėto plataus masto karo Ukrainoje ir paskelbė stabdantis Rusijos dalyvavimą Naujojoje START sutartyje, bet ir įtarimai dėl Pekino planų tiekti ginklus Maskvai. J. Bidenas Rusijos sprendimą dėl Naujojosios START sutarties pavadino klaida.
„JAV įsipareigojimas NATO valstybėms – sakiau tai daug kartų ir pasikartosiu dar – yra visiškai aiškus. 5-asis straipsnis yra šventas įsipareigojimas, – žurnalistams atviroje susitikimo dalyje kalbėjo J. Bidenas. – (...) Ginsime kiekvieną NATO centimetrą, kiekvieną. Dabar tikiuosi diskusijų apie kitus žingsnius, kuriuos galime žengti drauge, siekdami išlaikyti savo linijas stiprias ir atgrasyti agresiją. Tiesiogine prasme grėsmė kyla ne tik Ukrainai, bet ir laisvei. Idėja, kad į kitą valstybę įsiveržė daugiau nei 100 tūkst. karių – to nebuvo daugiau nei 75 metus nuo Antrojo pasaulinio karo. Dalykai pasikeitė, ir mes turime užtikrinti, kad juos pakeistume atgal, kaip buvę.“
NATO susitikimas Vilniuje. Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta interviu BNS patvirtino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis planuoja atvykti į Vilniuje vasarą rengiamą NATO viršūnių susitikimą. Jo teigimu, pirmiausia reikia sulaukti oficialaus kvietimo, nes Ukraina nėra Aljanso narė.
Aistros dėl sankcijų. Tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ išaiškinus galimą Baltarusijos trąšų gamintojams taikomų ES sankcijų apėjimo mechanizmą, nerimsta diskusijos, kaip kaimynų režimas gali išnaudoti sankcijų spragas. Anot centro, pernai sustabdytas ES sankcionuotų baltarusiškų trąšų – šiuo atveju karbamido – tranzitas per Lietuvą realiai nesustojo. Apie šią konkrečią schemą M. Skuodis teigia sužinojęs vasario viduryje iš „Sienos“ žurnalistų, kurie jo klausė apie „Grodno Azot“ trąšų tranzitą. Ministras pabrėžė, kad tai ne vienintelė schema. Jis už bandymus apeiti sankcijas atsakomybės neprisiima, tačiau krovinių tikrinimo procedūros griežtės.
Sankcijos – į naudą klimatui. Eurostato duomenimis, ES gamtinių dujų vartojimą nuo praėjusių metų rugpjūčio pradžios iki šių metų sausio pabaigos, palyginti su vidutiniu per atitinkamus ankstesnių penkerių metų laikotarpius, sumažino 19,3 proc. Toks rezultatas viršijo savanoriško mažinimo 15 proc. tikslą, dėl kurio Bendrijos narės susitarė pernai rugpjūtį, susidūrusios su smarkiai kritusiu tiekimu iš Rusijos, kuri taip keršija Europai už sankcijas dėl karo Ukrainoje. Labiausiai gamtinių dujų suvartojimą sumažino Suomija (57,3 proc.), Lietuva (47,9 proc.), Švedija (40,2 proc.).
Įtampa Palestinoje. Trečiadienį 10 palestiniečių buvo nukauti per Izraelio pajėgų reidą okupuotame Vakarų Krante, Nabluso mieste, tarp jų – vienas 72-ejų senjoras ir keli palestiniečių kovotojai. Kaip teigia Palestinos sveikatos ministerija, sužeista apie 100 žmonių. AFP žurnalistas matė, kaip Izraelio pajėgos panaudojo ašarines dujas prieš palestiniečius, kurie degino padangas ir mėtė akmenis į karinius automobilius. Izraelio kariuomenė detalesnės informacijos nepateikė.
