FreepikSvarbiausių balandžio 19-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Diplomatinis laimėjimas. Lietuvos diplomatė Jovita Neliupšienė užims vieną svarbiausių pozicijų Europos Sąjungos diplomatinėje tarnyboje – ji atrinkta vadovauti ES misijai Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pastarąjį pusmetį užsienio reikalų viceministre dirbanti diplomatė prieš tai dirbo ekonomikos viceministre, anksčiau – prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja ir Lietuvos ambasadore ES.
Pasak „15min“, eidama ES ambasadorės pareigas, J. Neliupšienė vadovaus maždaug šimto žmonių diplomatinei misijai ir turės atstovauti ES daugybe klausimų, nuo derybų dėl laisvosios prekybos iki pozicijų derinimo Kinijos klausimais.
FacebookRimstanti infliacija. Kovą euro zonoje rekordiniu tempu mažėjo infliacija. Vartotojų kainos kilo tik 6,9 proc., palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai – Eurostatas trečiadienį patvirtino ankstesnį įvertį. Vasarį infliacija dar siekė 8,5 proc. Tokio smarkaus sumažėjimo 1,6 procentinio punkto per vieną mėnesį nėra buvę nuo 1991 m. Tačiau, palyginti su vasariu, kovą kainos augo 0,9 proc.
Infliacija pirmiausia mažėjo dėl menkstančių energijos kainų, kurios traukėsi 0,9 proc. Čia vaidmenį suvaidino bazinis efektas. Prieš metus po Rusijos invazijos į Ukrainą energijos kainos šovė į viršų. Dabar pirmą kartą jos lygintos su jau išaugusioms kainomis, o ne su mažesnėmis, buvusiomis prieš prasidedant karui – tai vadinama baziniu efektu. Toliau labiausiai brango maisto produktai, alkoholis ir tabakas – vidutiniškai 15,5 proc., palyginti su 2022 m. kovu.
Nepaisant mažėjančios infliacijos, apie atsipalaidavimą, anot ekspertų, negali būti nė kalbos. Nes vadinamoji bazinė infliacija, kuri neapima smarkiai svyruojančių energijos ir maisto produktų, taip pat alkoholio ir tabako kainų, kovą pakilo iki rekordinio 5,7 proc. lygio. Vasarį bazinė infliacija dar buvo 5,6 proc.
Sudanas. Tūkstančiai gyventojų trečiadienį bėgo iš Sudano sostinės, kariuomenės ir sukarintų grupuočių susirėmimams, per kuriuos žuvo apie 200 žmonių, tęsiantis jau penktą dieną ir žlugus paliauboms. Šeštadienį smurtas įsiplieskė tarp dviejų generolų, per 2021 m. perversmą užgrobusių valdžią, pajėgų: kariuomenės vado Abdel Fattaho al Burhano ir jo pavaduotojo Mohamedo Hamdano Daglo, kuris vadovauja sukarintoms Greitojo reagavimo pajėgoms (RSF). Tai įvyko po įnirtingo A. F. al Burhano ir M. H. Daglo ginčo dėl planuojamos RSF integracijos į reguliariąją kariuomenę – pagrindinės galutinio susitarimo, kuriuo siekiama atkurti demokratiją Sudane, sąlygos.
Trečiadienio rytą sostinėje buvo girdėti garsūs sprogimai ir smarkus šaudymas, o liudininkai pasakojo, kad iš pastatų aplink kariuomenės būstinę Chartumo centre veržėsi tiršti juodi dūmai. Liudininkai pasakojo, kad RSF kovotojai ant šarvuočių ir pikapų, prikrautų sunkiųjų ginklų ir amunicijos, rikiavosi gatvėse, o virš galvų skraidė kariuomenės naikintuvai ir šaudė į RSF taikinius.
Aplenkti Kiniją. Naujais Jungtinių Tautų skaičiavimais, iki šių metų vidurio, jei ne anksčiau, Indija aplenks Kiniją ir taps daugiausia gyventojų turinčia planetos šalimi. Ataskaitoje apskaičiuota, kad birželio pabaigoje Indijos gyventojų skaičius bus 1,4286 mlrd., palyginti su 1,4257 mlrd. gyventojų Kinijoje.
Kinijoje 2022 m. pirmą kartą per kelis dešimtmečius užfiksuotas neigiamas gyventojų skaičiaus augimas. Spartus Azijos milžinės gyventojų skaičiaus augimas nuo 580 mln. per 1953 m. surašymą iki 1,4 mlrd. iki 2018 m. jau kelerius metus rodo sulėtėjimo požymius. Pekino vyriausybė 2015 m. sustabdė vieno vaiko politiką, kuri buvo įgyvendinta per patį gyventojų skaičiaus augimo piką. 2021 m. Kinija pareiškė, kad šeimoms bus leidžiama turėti tris vaikus, nes skaičiai rodo, kad palyginti nedidelė žmonių dalis naudojasi galimybe turėti daugiau vaikų.
