ScanpixSvarbiausių kovo 22-osios naujienų iš Lietuvos ir pasaulio apžvalga.
Euro zona. Palūkanų normų didinimas kovoje su aukšta infliacija, pasak Europos centrinio banko (ECB) vadovės Christine Lagarde, pamažu pradeda duoti rezultatų. Kad infliacijos spaudimas mažėtų, svarbu, jog ECB pinigų politika tvirtai veiktų ribojančia kryptimi, sakė ji trečiadienį Frankfurte. „Ir šis procesas pamažu pradeda veikti“, – pabrėžė ECB vadovė. Kartu Ch. Lagarde pripažino, kad infliacija ir toliau išlieka aukšta, o neapibrėžtumas dėl tolesnės jos raidos dar labiau padidėjo. „Todėl ateičiai būtina solidi strategija“, – kalbėjo ECB vadovė. Ji patvirtino savo institucijos ryžtą toliau kovoti su aukšta infliacija euro zonoje, nepaisant pastarųjų neramumų bankų sektoriuje. „Mes pasirūpinsime kainų stabilumu, o tai, kad infliacija grįš vidutiniu laikotarpiu prie 2 proc., yra nediskutuotinas dalykas“, – akcentavo ji. Nuo pernai liepos bankas yra pakėlęs palūkanų normas 350 bazinių punktų.
Mokesčių reforma. Finansų ministerijos antradienį pristatyta kai kurių mokesčių pertvarka siekiama naikinti tik tas mokesčių lengvatas, kurios yra santykinai brangios ir atneša mažai naudos visuomenei, kaip sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Buvo dėmesys kreipiamas į tas lengvatas, kurios kainuoja santykinai brangiai, bet santykinai nedaug atneša naudos visuomenei. Tai man atrodo, kad tokių lengvatų siūloma atsisakyti“, – trečiadienį interviu portalui „15min“ sakė G. Skaistė.
Anot jos, nereikalingomis lengvatomis laikomi mažesni pelno mokesčiai tam tikriems sektoriams, pavyzdžiui, gyvybės draudimo įmonių gautos įmokos ir investicinės pajamos, sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, taip pat automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų, prestižo atskaitymai. „Rizikos kapitalo subjektai, kurie investuoja į save. Buvo pastebėta daug tokių piktnaudžiavimų, kurie yra išvalomi“, – kalbėjo G. Skaistė. Šiuo metu iš gyventojų apmokestinamųjų pajamų galima atimti įmokas į antros ir trečios pakopos pensijų fondus bei už investicinį gyvybės draudimą – Vyriausybė siūlo šios lengvatos atsisakyti. Ministrė sako, kad kitomis įmokomis gyventojai iki šiol naudojosi tik kaip priemone mokesčiams susigrąžinti.
Kinija ir Rusija. Kinijos vadovas Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį baigė tris dienas trukusius susitikimus Maskvoje, kuriuose vienas kitą vadino „brangiu draugu“. Jie aptarė įvairius regioninius ir tarptautinius klausimus, abu vadovai pabrėžė svarbią Kinijos ir Rusijos strateginę partnerystę. Derybose buvo pademonstruota vienybė prieš Vakarus, tačiau nebuvo jokių akivaizdžių ženklų, kad pavyks pasiekti proveržį siekiant nutraukti kovas Ukrainoje.
Kinija ir Rusija dar labiau sustiprino savo dvišalius santykius. Xi Jinpingas ir V. Putinas pripažino, kad abiem šalims svarbu remti viena kitą klausimais, susijusiais su jų pagrindiniais interesais, ir „bendrai priešintis išorės jėgų kišimuisi į vidaus reikalus“. Kai kurie ekspertai teigė, kad šis susitikimas dar labiau padrąsino abu vadovus, nes jie randa daugiau bendrų pagrindų gilinti „neribotą partnerystę“. Pasak Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, Xi Jinpingas sakė, kad Kinija yra pasirengusi plėsti bendradarbiavimą prekybos, investicijų, tiekimo grandinių, energetikos ir inovacijų srityse. Abu vadovai taip pat pasirašė du susitarimus dėl strateginės partnerystės koordinavimo ir ekonominio bendradarbiavimo gilinimo. Analitikai įsitikinę, kad vienas šios kelionės rezultatų – neišvengiamas Rusijos ir Kinijos galios dinamikos pokytis. Maskva tampa vis labiau ekonomiškai ir politiškai priklausoma nuo Pekino.
