Turkijoje šiandien vyksta nacionalinis referendumas, per kurį bus prašoma priimti arba atmesti konstitucijos pataisų paketą, turintį padaryti šalį prezidentine, o ne parlamentine respublika.

Daugelio nuomone, šis referendumas bus itin svarbus prezidento Recepo Tayyipo Erdoğano populiarumo patikrinimas. Apžvelgiame pagrindinius su šiuo referendumu susijusius klausimus.

Balsavimas

Daugiau kaip 55 mln. žmonių turi teisę pareikšti savo valią daugiau kaip 167 tūkst. balsavimo apylinkių visoje šalyje. Dar beveik 3 mln. užsienyje gyvenančių turkų turėjo galimybę balsuoti 57 šalyse nuo kovo 27-osios iki balandžio 9-osios Turkijos diplomatinėse atstovybėse. Balsalapiuose galima pažymėti vieną iš dviejų atsakymų: „Taip“ arba „Ne“. Ant balsalapio neužrašytas joks klausimas, remiantis prielaida, kad žmonės žinos, dėl ko balsuoja. Balsavietės 32 rytinėse provincijose atsidarė sekmadienį 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir užvers duris 16 valandą. Likusioje šalies dalyje referendumas prasidės ir baigsis valanda vėliau. Turkijoje oficialios balsavusių rinkėjų apklausos nerengiamos, žiniasklaidai draudžiama skelbti arba transliuoti balsavimo rezultatus, kol Aukštoji rinkimų taryba atšauks šį draudimą – 21 val. arba anksčiau.

Pagrindiniai klausimai

„Taip“ stovykla argumentuoja, kad, pritarus pasiūlymui smarkiai padidinti prezidento galias, bus sukurta stipri ir stabili Turkija. Jų oponentai tvirtina, kad prezidento institucijai būtų suteiktas pernelyg stiprus mandatas ir numatyta per mažai saugiklių. Jeigu konstitucijos reformai būtų pritarta, šiuo metu premjero turimos vykdomosios valdžios galios būtų perduotos prezidentui, o pats vyriausybės vadovo postas – panaikintas. Prezidentas įgytų galią atleisti ministrus, skelbti vykdomuosius įsakus ir nepaprastąją padėti, taip pat skirti pareigūnus į svarbius postus. Pagal naują tvarką prezidentas įgytų reikšmingas galias skiriant narius į tarybą, prižiūrinčią teismų ir prokurorų darbą. Kritikai sako, kad tai dar labiau pablogintų valdžios šakų atskyrimą Turkijoje, kuris jau dabar gana menkas. Vis dėlto valdančioji partija argumentuoja, kad reformos, įpareigojančios teismus išlikti „nešališkus“, o ne vien „nepriklausomus“, šalies teisėtvarką tik sustiprins. Prezidentas galės paskirti neribotą skaičių viceprezidentų. Šiuo metu ministrų tarybą sudaro daugiausiai išrinkti įstatymų leidėjai. Atlikus pakeitimus, šalies administracija būtų sudaryta nebe iš renkamų, o skiriamų pareigūnų. Prezidentas galės likti politinės partijos narys ir netgi jai vadovauti – taigi, būtų atsisakyta prezidento instituto nešališkumo tradicijos. Pagal dabartinę konstituciją, prezidentai įpareigojami nutraukti ryšius su savo partijomis.

Kiti pokyčiai

Prezidentas galės būti renkamas ne daugiau kaip dviem penkerių metų trukmės kadencijoms iš eilės. Kita vertus, kai kurie apžvalgininkai sako, kad per pirmalaikius rinkimus, planuojamus surengti per R.T.Erdoğano antrąją kadenciją, skaitiklis bus nustatytas iš naujo, tad šis lyderis teoriškai galėtų vadovauti iki 2029-ųjų arba dar ilgiau. Pagal naują tvarką parlamentas per potencialų balsavimą dėl apkaltos turėtų užsitikrinti dviejų trečdalių balsų daugumą, kad galėtų teikti šalies aukščiausiajam teismui prašymą atstatydinti valstybės vadovą. Be to, parlamentas nebegalėtų atstatydinti vyriausybės arba kurio nors ministro balsuodamas už nepasitikėjimą. Valdančioji partija argumentuoja, kad šie pokyčiai pataisys dabartinę sistemą, numatančią, jog prezidentas tegali būti teisiamas už valstybės išdavystę. Prezidento ir parlamento rinkimai būtų rengiami vienu metu. Jeigu prezidentas paleistų parlamentą, vyktų pakartotiniai parlamento ir prezidento rinkimai. Priėmus šiuos pokyčius, parlamento narių skaičius būtų padidintas nuo 550 iki 600. Be to, nuo 25 iki 18 metų būtų sumažintas amžius, nuo kada būtų galima kandidatuoti į parlamentą.

Kampanija

Turkijoje dominavo „Taip“ stovyklos kampanija, palaikoma R.T.Erdoğano, premjero Binali Yildirimo ir valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP). Tuo tarpu opozicinė „Ne“ stovykla sulaukė grasinimų, abejotinų areštų, negaudavo galimybių pasisakyti per televiziją ir buvo ignoruojama vyriausybę palaikančios žiniasklaidos. Pagrindinė opozicinė Respublikos liaudies partija (CHP) sako suskaičiavusi daugiau kaip 100 atvejų, kai buvo trukdoma „Ne“ kampanijai. Incidentų būta įvairių – pradedant fiziniu užpuolimu, baigiant grasinimais nužudyti. R.T.Erdoğanas ir vyriausybės pareigūnai kaltinami, kad agituodami už reformą naudojosi valstybės ištekliais ir tarnybine padėtimi. Kampanija vyko šalyje galiojant nepaprastajai padėčiai, paskelbtai po pernai liepą mėginto bet nesėkmingai pasibaigusio karinio perversmo. Nuo tada buvo uždaryta daugiau kaip 150 žiniasklaidos priemonių ir suimta apie pusantro šimto žurnalistų. Apie 12 opozicinės prokurdiškos partijos narių tebelaikomi kalėjime. Įsaku dėl nepaprastosios padėties įvedimo taip pat buvo panaikinta Aukščiausiosios rinkimų tarybos teisė skirti baudas žiniasklaidos priemonėms, neužtikrinančios nešališko naujienų pateikimo.

Saugumas

Nuo 2015 metų Turkijoje buvo daug smurto išpuolių, pražūtingų sprogdinimų. Daugelis šių incidentų siejami su atsinaujinusiu konfliktu su kurdų sukilėliais šalies pietryčiuose ir Turkijoje suaktyvėjusiomis džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) vietos ir užsienio kuopelėmis. Sekmadienį balsavimo vietose patruliuos daugiau kaip 250 tūkst. policininkų ir beveik 130 tūkst. sukarintų saugumo pajėgų narių, nurodė vidaus reikalų ministras Suleymanas Soylu. Be to, 6 tūkst. karių bus pasiruošę padėti užtikrinti viešąją tvarką. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.