Vilniuje viešintis Ukrainos infrastruktūros ministras Volodymyras Omelyanas sako, kad svarsto galimybę prisijungti prie Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“. Šiuo metu atliekami Ukrainos prisijungimo poreikio testai.
„Taip pat diskutavome, kad šis ambicingas projektas „Rail Baltica“ galėtų būti prijungtas prie Ukrainos“, - žurnalistams sakė V.Omelyanas po susitikimo su Lietuvos ūkio ministru Mindaugu Sinkevičiumi.
V.Omelyanas teigė, kad galutinai Ukrainos prisijungimo poreikį padės įvertinti šiemet rengiami testai, kurių metu bus išbandyta tiesioginė geležinkelio linija į Baltijos šalis per Baltarusiją.
„Mes pasižiūrėsime, kaip tai veikia, pamatysime, kokio dydžio yra tokios krypties paklausa“, - aiškino V.Omelyanas.
M.Sinkevičius teigė palaikantis tokią Ukrainos idėją, tačiau pabrėžė, jog Baltijos šalims dabar svarbiausia pabaigti tiesti jau suplanuotą vėžę.
„Jeigu kalbame apie Ukrainos geležinkelio linijų įsiliejimą, tai būtų tolimesni planai, bet neatmeskime jokių galimybių. Aš manau, kad kalbantis ir ieškant palaikymo Europos Komisijoje, mes galime kalbėtis, ne tik svajoti, bet ir dirbti“, - sakė M.Sinkevičius.
Šiandien priimti sprendimai sudarys prielaidas dar labiau padidinti prekybos apimtis palengvins sąlygas perspektyviausiems Lietuvos pramonės sektoriams įsitvirtinti Ukrainos rinkoje.
Įgyvendinant„Rail Baltica“ projektą, nuo Talino iki Lietuvos sienos su Lenkija bus nutiestas greitasis geležinkelis. Keleiviniai traukiniai šia linija galės važiuoti iki 240 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.
Paskutiniais duomenimis, tarptautinio geležinkelio „Rail Baltica“, įskaitant atkarpą tarp Kauno ir Vilniaus, tiesimas kainuos apytikriai 5,8 mlrd. eurų.
Lietuvos ir Ukrainos ministrai penktadienį pasirašė protokolą, kuriuo tikisi sustiprinti bendradarbiavimą investicijų, dvišalės prekybos, energetikos, transporto, kosmoso, turizmo ir kitose srityse. Tai padaryta po Lietuvos ir Ukrainos tarpvyriausybinės bendradarbiavimo komisijos posėdžio.
„Šiandien priimti sprendimai sudarys prielaidas dar labiau padidinti prekybos apimtis palengvins sąlygas perspektyviausiems Lietuvos pramonės sektoriams įsitvirtinti Ukrainos rinkoje“, - tvirtino M.Sinkevičius.
Praėjusią savaitę įsigaliojo bevizis režimas tarp Ukrainos ir Šengeno erdvės valstybių. Ukrainos ministras teigė, jog tam įvykus šalis intensyviau plės tiesiogines geležinkelio ir oro transporto jungtis su Europa, sieks prisivilioti pigių skrydžių bendroves.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 metais tarp daugiau kaip 190 Lietuvos prekybos partnerių Ukraina pagal prekybos apyvartą buvo 18-oje pozicijoje, pagal prekių eksportą – 13-oje, o pagal importą – 23 pozicijoje. Pernai prekybos tarp abiejų šalių apyvarta siekė 809,5 mln. eurų ir sudarė 1,7 proc. visos Lietuvos užsienio prekybos apyvartos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.
