Alfa.ltBriuselyje ketvirtadienį mitinguojantys ukrainiečiai, ko gero, pirmą kartą sulauks žinios, kad jų reikalavimas bus įgyvendintas. Europos Vadovų Taryboje (EVT) turėtų būti suteiktas ES kandidatės statusas Ukrainai ir Moldovai.
Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, Briuselyje dažnai vyksta ukrainiečių protestai ir palaikymo akcijos, ypač per Europos sostinėje vykstančius ES ar NATO susitikimus. Ketvirtadienį netoli ES Tarybos, kur susirinko valstybių narių lyderiai, irgi buvo gausu mėlynų-geltonų vėliavų. Mitinguotojai įvairiomis kalbomis reikalavo suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių ES statusą.
„Nenorėčiau, kad būtų šaunamas šampanas dar nepriėmus sprendimo, bet net ir Vakarų Balkanų konferencijoje pasigirsdavo mintis: taip, šiandien, matyt, mūsų laukia istoriniai sprendimai dėl Ukrainos ir Moldovos. Ir aš labai tikiu, kad tie sprendimai bus priimti. Bet palūkėkime“, – prognozavo G. Nausėda Briuselyje bei pridūrė, kad per ES ir Vakarų Balkanų susitikimą Lietuva išreiškė palaikymą dėl derybų pradėjimo su Šiaurės Makedonija ir Albanija, palaiko ES bevizio režimo suteikimą Kosovui.
„Lietuva lieka nuosekli ES plėtros šalininkė ir šį mūsų siekį tikriausiai vainikuos istorinis sprendimas dėl Ukrainos“, – kalbėjo prezidentas.
Kai praėjusį penktadienį Europos Komisija rekomendavo Kyjivui ir Kišiniovui suteikti kandidatų statusą (įgyvendinus tam tikras reformas), o didysis ES trejetas – Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Italijos premjeras Mario Draghi – apsilankę Ukrainoje irgi pažadėjo paremti šį siekį, EVT didelių mūšių dėl to gali ir nekilti. Ir net Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas užtikrino, kad parems Ukrainą.
Vis dėlto atmesti įvairių dramų nedrįstama. „Kaip iš savo gan didelės patirties EVT galiu pasakyti, niekada nežinai, kokių intencijų turi šalys narės, – Briuselio žurnalistams trečiadienį kalbėjo aukštas ES pareigūnas ir čia pat pridūrė: – Esu užtikrintas dėl sprendimo, bet atsargus.“
Beje, ketvirtadienį Europos Parlamentas taip pat priėmė rezoliuciją, kuria paragino ES valstybių vadovus prisiimti jiems tenkančią istorinę atsakomybę ir patvirtinti Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo narystės ES perspektyvą.
Rezoliucijoje, už kurią balsavo net 529 europarlamentarai (45 prieš, 14 susilaikė), Europos Parlamentas ragina ES valstybių ir vyriausybių vadovus „nedelsiant suteikti ES šalies kandidatės statusą Ukrainai ir Moldovai ir suteikti tokį patį statusą Sakartvelui, kai šalies vyriausybė išspręs Komisijos nuomonėje nurodytus prioritetinius klausimus“.
Skirtingai nei Ukraina ar Moldova, Sakartvelas dėl prieštaringai vertinamų veiksmų prieš opoziciją, reformų vilkinimo ir neprisijungimo prie ES sankcijų Rusijai sulaukė daug kritikos iš Briuselio. Net tokie ištikimi Tbilisio draugai kaip Vilnius ar Varšuva sumažino paramą Sakartvelo eurointegracinėms ambicijoms dėl šios dabartinės vyriausybės politikos.
„Sakartvelas taip pat gauna europinę perspektyvą. Galėčiau priminti Lietuvos pavyzdį, atsimenate, kad buvome pakviesti derėtis šiek tiek vėliau negu Estija, tačiau pabaigėme derybų procesą ir įstojome į ES lygiai tuo pačiu metu. Kai kada atsilikimas tarpiniuose etapuose taip smarkiai motyvuoja politikus, visuomenę, žmones, kad tampa didžiuliu postūmiu įgyvendinti reformas sparčiau, efektyviau, – paaiškino G. Nausėda ir pridūrė: – Tikrai nemanau, kad Sakartvelo žmonėms reikia nusivilti.“
