
Nors JAV nusišalino nuo lyderystės Ramšteino grupėje, kurią sudaro apie 50 ginkluote Ukrainą remianiančių šalių, tačiau iš NATO būstinės, Briuselyje, kur vyko šių susitikimas penktadienį, ukrainiečiai išvyko su šypsena.
„Europa imasi lyderystės paramos srityje ir už tai mes esame labai dėkingi visiems partneriams, kurie šiandien dalyvavo, ypač už pastangas Vokietijai ir Jungtinei Karalystei“, – po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.
Šalia jo stovėjęs britų gynybos sekretorius Johnas Healey, kartu su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi vadovavęs susitikimui, teigė, kad penktadienį sutarta dėl 21 mlrd. eurų paramos Ukrainai – „rekordinis karinės paramos padidėjimas“. Didžioji Britanija šiemet išleis 4,5 mlrd. svarų kariniai paramai ir tai esą didžiausias kada buvęs skaičius.
„Šiandien aš pranešu apie 350 mln. svarų Ukrainos kariams fronte. Į šį paketą įeina radiolokacijos sistemos, prieštankinės minos ir šimtai tūkstančių karinių dronų“, – kalbėjo J. Healey.
Vokietijos gynybos ministras, savo ruožtu, pasigyrė, kad jo šalis subūrė elektroninės kovos koaliciją (Lietuva prisijungė) ir Berlynas suteiks papildomai 11 mlrd. eurų paramos Ukrainai iki 2029 m., o šiemet atsiųs papildomai oro gynybos sistemų, šarvuočių, tankų ir amunicijos. Vokietija jau perdavė ir 30 „Patriot“ raketų.
Lietuva taip pat pasižadėjo didinti karinę pagalbą Kyjivui.
„Šiame susitikime mes deklaravome beveik 30 mln. eurų paramą. 20 mln. eurų – amunicijai per čekų iniciatyvą ir tuo pačiu ES iniciatyvą, nes tai yra vienas iš labiausiai degančių dalykų Ukrainai (...) Taip pat virš 7 mln. eurų artimos elektroninės kovos priemonėms ir antidroniniams šautuvams, kurie taip pat yra tarp Ukrainos prioritetų šiuo metu. Tai sudėjus su mūsų šiais metais jau paskelbtu įsipareigojimu, šiuo metu esame deklaravę apie 110 mln. eurų, ir žinoma judėsime toliau“, – po Ramšteino susitikimo Lietuvos žurnalistams kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Pasak jos, net nepasiekus metų vidurio, bendras sąjungininkų paramos Ukrainai lygis yra toks kaip per visus 2023 m.: „Tai teikia vilčių, kad Europa yra pakankamai susikaupusi ir supranta, kuo rizikuojame.“
Donaldui Trumpui tapus prezidentu JAV nusišalino nuo Ramšteino grupės vadovavimo ir praėjusią savaitę net buvo paskelbta, kad JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas susitikime nedalyvaus. Vis dėlto penktadienį jis prisijungė nuotoliniu būdu. B. Pistorius aiškino, kad tai įvyko dėl P. Hegsetho dienotvarkės iššūkių. D. Šakalienė teigė, kad skirtingai nei per vasario Ramšteino susitikimą, šį kartą JAV gynybos sekretorius nešokiravo sąjungininkų.
„Jungtinių Valstijų sekretorius labai aiškiai pabrėžė, kad Europa turi lyderiauti rūpinantis Ukraina. Europa turi lyderiauti rūpinantis savo pačios saugumu ir gynyba. Na ir pagyrė, kad tas progresas, kuris padarytas per pastarąsias savaites, jų vertinimu, tikrai turėtų būti išlaikytas ir didinamas“, – kalbėjo ministrė ir pažymėjo, kad JAV nenusišalino: „Ką jie pabrėžia – dirbame visi kartu, bet Europa turi lyderiauti.“