NeedpixES dilema, kaip toliau padėti kariaujančiai Ukrainai prekiauti savo žemės ūkio produkcija ir kartu nenuskriausti savo ūkininkų, regis, Lietuvos valdžios per daug nedomina. Verslas skundžiasi, kad, nepaisant pažadų, Lenkija ir toliau daro kliūtis tranzitui, o į pagalbos prašymus niekas Vilniuje neatsiliepia.
Antradienį Liuksemburge vyksta ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryba, kurioje pagrindinis klausimas – Ukrainos produkcijos importas į ES ir jos tranzitas į trečiąsias šalis bei parama nuo to kenčiantiems šalių narių ūkininkams.
„Kaip visad laukia intensyvi dienotvarkė. Žemės ūkio produktų rinkos situacija yra svarbi dienotvarkės tema, visų pirma žiūrint į karo Ukrainoje poveikį. Diskusija daugiausia vyks dėl importo poveikio kaimyninėse šalyse (...). Šia proga taip pat norėčiau pažymėti mūsų solidarumą su Ukraina“, – prieš tarybą teigė šiuo metu ES pirmininkaujančios Švedijos žemės ūkio reikalų ministras Peteris Kullgrenas.
Kad reikia toliau padėti Ukrainai, bet nepamiršti ir savo ūkininkų, kurie esą kenčia dėl ukrainietiškos produkcijos, kalbėjo ir į Liuksemburgą atvykę kitų šalių žemės ūkio ministrai. Latvijos ministras Didzis Šmitas, turėdamas omenyje Europos Komisijos pažadėtą papildomą 100 mln. eurų paramą pasienio valstybių su Ukraina žemdirbiams, dar pridūrė, jog ES turėtų paremti ne tik Lenkijos ar Vengrijos, bet ir visų šalių narių ūkininkus.
Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nepasisakė, nes paprasčiausiai nedalyvauja ES ministrų susitikime Liuksemburge. Vietoj savęs ten pasiuntė savo viceministrą.
„Ne tik besiribojančios šalys pajuto importo įtaką, bet ir kitos, tokios kaip Latvija. Galbūt ne tiek dėl grūdų, bet dėl kitų produktų, tokių kaip kiaušiniai ir pan. Tačiau ir toliau turime padėti Ukrainai. Bet jei atidarome pagalbos fondą šalims narėms, tada turime vienodai padėti visoms šalims narėms“, – teigė jis žurnalistams ir pridūrė, kad Lenkijos, Vengrijos ir Slovakijos įgyvendinti Ukrainos produkcijos draudimai yra nepriimtini.
Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nepasisakė, nes paprasčiausiai nedalyvauja ES ministrų susitikime Liuksemburge. Vietoj savęs ten pasiuntė savo viceministrą.
Kaip žinoma, prieš daugiau nei savaitę Lenkija oficialiai uždraudė ukrainietiškų grūdų importą ir tranzitą, nes esą tai kenkia jos ūkininkų interesams. Savo žemdirbių paspaustos šiuo pavyzdžiu pasekė ir Vengrija su Slovakija. Europos Komisija pasmerkė tokius veiksmus, nes tai prieštarauja bendrai ES prekybos politikai.
Tačiau Komisija atsižvelgė į šių šalių žemdirbių priekaištus ir praėjusią savaitę pasiūlė skirti labiausiai nukentėjusiems ES ūkininkams papildomus 100 mln. eurų. Šios lėšos papildytų jau anksčiau priimtą 56 mln. eurų dydžio paketą, kuris praėjusį mėnesį pasiekė Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos ūkininkus. Taip pat praėjusią savaitę Varšuva ir Kyjivas vis dėlto susiderėjo, kad bus leidžiamas ukrainietiškų grūdų tranzitas per Lenkiją.
Vis dėlto, kaip IQ teigė, ekologinių grūdų pardavėjos UAB „Eko Farm“ direktorius Marius Raila, situacija Lenkijos ir Ukrainos pasienyje mažai kuo pasikeitė. Dabar Ukrainoje yra įstrigę 28 vilkikai su įmonės produkcija, nes Lenkija ėmėsi procedūrinių barjerų ir net per savo teritoriją vilkikus su ukrainietiškais grūdais lydi konvojumi, kas atrodo absurdiškai.
„Dabar įvesti specifiniai trikdžiai, kad būtų mažinamas srautas“, – teigė jis.
Ne pirmus metus į Lietuvą, Nyderlandus ir Vokietiją ekologinius grūdus ir saulėgrąžų išspaudas eksportuojantis verslininkas pridūrė, kad problemos Lenkijos pasienyje prasidėjo daug seniau: „Su Lenkijos problema susiduriame nuo praėjusių metų vidurio. Dabar viso to yra apogėjus.“
Net prieš karą nebuvo taip komplikuota, kaip jam įsibėgėjus ir kai ES, be kita ko, ir Lietuva, garsiai skelbė, kad visais būdais padės Ukrainai gabenti grūdus, įgyvendinant „žaliąsias juostas“, ir parduoti savo produkciją, kad palaikytų jos ekonomiką.
Tai daugiau emocinė problema, nes mato, kad važiuoja ukrainiečių grūdai ir esą dėl to nukrito kainos.
„Pralaidumas buvo labai mažas. Mes kreipėmės ne kartą ir į Lietuvos ambasadą Varšuvoje, – pasakojo M. Raila. – Po dvi–tris savaites negalima buvo pravažiuoti. Kiekviena lenkų pasieniečių pamaina turėjo savo taisykles, kaip įforminti dokumentus, – viskas tokiame rūke…“
Pasak jo, ūkininkų priekaištai, kad ukrainietiški grūdai numušė kainas, nėra visai teisingi, nes viskas priklauso nuo pasaulio rinkos kainų.
Mes iš viešosios erdvės nematome jokios Lietuvos pozicijos. Tai yra didžiulė problema ir Lietuva neturi jokios pozicijos.
„Jeigu prieš karą kviečių kaina laikydavosi 200–230 eurų už toną, karo ir panikos įkarštyje – 420–440 eurų, o dabar pasaulinėje rinkoje – 230–240 eurų. Net brangiau nei anksčiau, – tvirtino verslininkas. – Tai daugiau emocinė problema, nes mato, kad važiuoja ukrainiečių grūdai ir esą dėl to nukrito kainos.“
Slovakų teiginiai apie rastus cheminius komponentus ukrainietiškuose grūduose irgi neatrodo įtikinamai, nes pažeidimai sudaro labai mažą dalį visų grūdų. Tuo labiau kad „mes vežame ekologinius grūdus, kur jokia chemija nenaudojama, – prieš tai patikrinimai vyksta ir kiekvienos partijos ES laboratorijų protokolai yra“, tikino M. Raila ir pridūrė, kad dirba su nedideliais Ukrainos ūkiais.
„Sunkiai suprantama: su Ukraina stengiamės kuo daugiau dirbti, kad tik padėtume jų ekonomikai. Juk visi pinigai už jų grūdus keliauja ne kam kitam, o jiems“, – apgailestavo verslininkas.
Jam ypač nesuvokiama Lietuvos valdžios neveiklumas šiuo klausimu, tuo labiau kad Ukrainoje jau birželio mėnesį bus nuimamos pirmosios kultūros ir problema pasidarys dar aštresnė: „Mes iš viešosios erdvės nematome jokios Lietuvos pozicijos. Tai yra didžiulė problema ir Lietuva neturi jokios pozicijos.“
