ES TarybaDar labiau nubausti Rusiją ir pradėti ES narystės derybas su Ukraina – tai viena iš Briuselyje ketvirtadienį vykstančio Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo tikslų, tačiau visa tai blokuoja tradiciniai Kremliaus sėbrai – Vengrijos ir Slovakijos premjerai.
„Rusija apsimetinėja, imituoja derybas. Manau, kad bet kokio taikos susitarimo būtina sąlyga yra ugnies nutraukimas, o to nėra, – prieš EVT posėdį Briuselio žurnalistams teigė prezidentas Gitanas Nausėda. – Taigi mūsų atsakas turėtų būti aiškus ir tvirtas. Turime įvesti 18-ąjį sankcijų paketą. Mano nuomone, šis paketas yra geras, tvirtas ir pakankamas. Tačiau, žinoma, būtų gerai išvengti bet kokių išimčių ir jo sušvelninimo.“
Šio paketo tikslas – nutraukti Rusijos karo veiksmų finansavimą mažinant pajamas iš energetikos, izoliuojant finansinius kanalus ir sutrikdant karinės gamybos veiklą. Vis dėlto dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose, kurią taip pat numatyta aptarti šioje EVT, iš 18-ojo ES sankcijų Rusijai dingo nuostata sumažinti nuo 60 iki 45 JAV dolerių už barelį rusiškos naftos kainos viršutinę ribą. Bet tai vis tiek netenkina Vengrijos ir Slovakijos. Mainais į pritarimą ir bendrai visų sankcijų Rusijai pratęsimą, kuris turi būti patvirtintas liepos pabaigoje, šios šalys reikalauja išimčių planuojame ES draudime importuoti Rusijos naftą ir dujas. Maskvoje „den pobedy“ atšventęs Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad atsisako „mokėti daugiau už dujas dėl Ukrainos“.
„Taip, gavome labai gerų pasiūlymų, – prieš EVT posėdį kalbėjo ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas. – Dar šiek tiek dirbame, bet taip, gavome labai gerų pasiūlymų.“
Kitas, dar sudėtingesnis, klausimas – Ukrainos narystės ES derybų pradžia, kurį blokuoja Budapeštas. Vengrijos vyriausybė savo šalyje neseniai atliko pseudorefendumą dėl pritarimo Ukrainos narystei ES.
„Yra rezultatai: balsų skaičius – 2 284 732. Iš galiojančių balsų 2 168 431 (95 proc.) Vengrijos piliečių pasisakė prieš Ukrainos narystę ES. Tokia yra padėtis, aš atvykau čia su tvirtu mandatu, dabar mano balsas yra galingesnis ir rimtesnis. Šiandien daugiau nei 2 mln. vengrų vardu pasakysiu, kad Vengrija nepritaria Ukrainos stojimui į ES. Tai yra faktai“, – aiškino Vengrijos, kurioje yra 9,5 mln. gyventojų, premjeras.
Vengrija vetavo pirmojo etapo – arba, ES kalba, klasterio – derybų su Ukraina pradžią. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris ketvirtadienį į ES lyderius turėjo kreiptis nuotoliniu būdu, atkakliai reikalauja šio klausimo.
„Manau, kad turime atidaryti pirmą klasterį kaip galima greičiau ir iki metų pabaigos turime atidaryti šešis likusius klasterius. Manau, kad reikia nustatyti ambicingus politinius tikslus, pavyzdžiui, matyti Ukrainą ES nare 2030 m. sausio 1 d., – teigė prezidentas Gitanas Nausėda ir pridūrė: – Tikiuosi, kad mes tai galime padaryti kartu. Mes galime pradėti techninį derybų procesą, tikėdamiesi, kad Europos Komisija turi instrumentus.“
Lietuvos vadovas turėjo mintyje Briuselyje jau svarstomą variantą, kad derybos su Ukraina prasidėtų ir vyktų praktiškai, bet neoficialiai, t. y. be formalaus sprendimo, kuriam reikia visų 27 narių sutikimo, o vėliau, galbūt pasikeitus situacijai, būtų priimtas ir oficialus kvietimas pradėti derybas.
Ketvirtadienio EVT posėdyje ES lyderiai nepriims nei 18-ojo sankcijų paketo, nei sprendimo pradėti derybų, tačiau gali išreikšti politinį norą, o tai įgalins tolesnius politinius procesus. Kaip ir ankstesniuose ES viršūnių susitikimuose, tikimasi, kad Vengrija nesutiks su EVT išvadomis dėl Ukrainos.
