TwitterRusijos okupantų surengtų žudynių vaizdai Kijevo priemiesčiuose šokiravo Vakarus, tačiau trečiadienį ir ketvirtadienį Briuselyje posėdžiausiantys NATO užsienio reikalų ministrai nežada didelių pokyčių Aljanso politikoje Ukrainos atžvilgiu.
Ta pati giesmelė ir kiti iššūkiai
Dar praėjusią savaitę įtakingas leidinys „Bloomberg“ pranešė, kad sąjungininkai turi skirtingus požiūrius tiek į paramą Ukrainai, tiek tolesnius pokalbius su Vladimiru Putinu. Šią savaitę tai netiesiogiai patvirtino Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis. Pirmadienį jis viešai kreipėsi į Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną: „Kiek kartų jūs derėjotės su V. Putinu ir ką pasiekėte? Mes nediskutuojame, mes nesiderame su nusikaltėliais. Su nusikaltėliais reikia kovoti.“
Vis dėlto pagrindinė NATO ministrų, tarp kurių – ir Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, pokalbių tema bus ne santykiai su Rusija, o parama Ukrainai.
„Sąjungininkai yra pasiryžę toliau teikti paramą Ukrainai. Įskaitant prieštankinius ginklus, oro gynybos sistemas ir kitą įrangą. Sąjungininkai taip pat padidino humanitarinę pagalbą ir finansinę paramą. NATO taip pat sieks teikti pagalbą kibernetinio saugumo srityje. Ir įrangos, padėsiančios Ukrainai apsisaugoti nuo cheminių ir biologinių grėsmių“, – antradienį spaudos konferencijoje NATO būstinėje Briuselyje kalbėjo Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jis kartu pridūrė, kad mato, jog Rusija perdislokuoja pajėgas bei ruošia rytinės ir pietrytinės Ukrainos puolimą.
Neturėtume siųsti NATO lėktuvų į Ukrainos oro erdvę. Taip yra todėl, kad mes taip pat esame atsakingi už tai, jog būtų užkirstas kelias Rusijos ir NATO karui.
NATO ministrų susitikime dalyvaus ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, bet labai abejotina, ar jis parsiveš ypač gerų naujienų į Kijevą. NATO sąjungininkai ir toliau nesiruošia per daug įsitraukti į karą, net jei Rusija peržengs dar vienas „raudonąsias linijas“.
„Sąjungininkai sutaria, kad neturėtume siųsti NATO karių į Ukrainą. Neturėtume siųsti NATO lėktuvų į Ukrainos oro erdvę. Taip yra dėl to, kad mes taip pat esame atsakingi už tai, jog būtų užkirstas kelias Rusijos ir NATO karui. Tai sukels daugiau mirčių, daugiau destrukcijos ir dar daugiau pavojų, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Palankiai vertinu tai, kad sąjungininkai diskutuoja dėl didesnių sankcijų, tačiau nesitikiu, kad kuris nors sąjungininkas pritartų NATO karių siuntimui į Ukrainą.“
Nors pranešama, kad Čekija pasiuntė šarvuotos technikos Ukrainai, susiduriama su kita bėda – nusiginklavusiuose Vakaruose smarkiai sumažėjo karinių išteklių, kurie reikalingi ir kuriais moka naudotis ukrainiečiai. Taip pat ekspertai siūlo galvoti NATO apie ilgalaikes paramos Ukrainos kariuomenei programas.
Strateginio koncepto bėdos
Prieš NATO ministrų susitikimą vykusioje nuotolinėje spaudos konferencijoje JAV nuolatinės atstovybės prie Aljanso vadovė ambasadorė Julianne Smith atkreipė dėmesį, kad bus diskutuojama ir dėl NATO strateginio koncepto, kurį sąjungininkai turėtų patvirtinti birželio 29–30 d. NATO viršūnių susitikime Madride.
Lietuva, kaip ir kitos rytinio flango valstybės, tikisi, kad Aljansas pereis nuo atgrasymo prie realios gynybos, o tai reiškia ne tik dabartinių papildomai atsiųstų pajėgų ilgalaikis pasilikimas, bet ir dar didesnis karinės galios perkėlimas į šį regioną.
„Šiuo metu svarstomas klausimas yra toks: vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu, kur Aljansas iš tikrųjų nori judėti į priekį, kalbant apie šių aštuonių kovinių grupių (Baltijos valstybės, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje – IQ past.) stiprinimą, jų dydžio didinimą arba papildomų pajėgų išdėstymo formų užtikrinimą šiose apylinkėse ir aplink jas. Šis darbas jau vyksta. Aukščiausiojo lygio susitikime (kovo 24 d. – IQ past.) vadovai galėjo oficialiai patvirtinti užduotį, kuri skirta NATO kariniams vadams, kad šie pradėtų nagrinėti grėsmių aplinką ir įvertintų, kaip galėtų atrodyti šie vidutinės trukmės ir ilgalaikiai scenarijai. Tikriausiai dar per anksti kalbėti apie kai kuriuos iš šių klausimų, tačiau tikimės, kad iki Madrido aukščiausiojo lygio susitikimo, jei ne anksčiau, turėsime daugiau naujienų apie NATO vidutinės trukmės ir ilgalaikę poziciją“, – paaiškino ambasadorė J. Smith.
Ne visos iš 30 NATO šalių vienodai mato grėsmes ir nori siųsti savo pajėgas ar ruošiasi atverti pinigines. Taip pat pasigendama aiškios JAV lyderystės šioje diskusijoje.
NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas irgi pakartojo, kad laukiama kariškių pasiūlymų artimiausiomis savaitėmis ir optimistiškai kalbėjo: „Tikiuosi, kad gerokai daugiau pajėgų sausumoje – kariai, pažangios ginkluotės sistemos, taip pat oro gynybos sistemos, daugiau oro pajėgų, jūroje – laivai, povandeniniai laivai ir apskritai daugiau pastangų stiprinti mūsų kolektyvinę gynybą ne tik tradicinėmis karinėmis, bet ir kibernetinėmis, hibridinėmis, kosminėmis priemonėmis.“
Vis dėlto diplomatai nėra labai patenkinti derybomis dėl rytinio flango ilgalaikio stiprinimo. Teigiama, kad ne visos iš 30 NATO šalių vienodai mato grėsmes ir nori siųsti savo pajėgas ar ruošiasi atverti pinigines.
Taip pat pasigendama aiškios JAV lyderystės šioje diskusijoje. Vašingtono atsargų požiūrį iliustruoja ir JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininko generolo Marko Milley antradienį išsakyti teiginiai, kad jis pritaria, jog rytiniame NATO sparne būtų sukurtos amerikiečių nuolatinės karinės bazės, bet reguliarioms trumpalaikėms tarnybos pamainoms, o ne ilgalaikiam dislokavimui: „Mano patarimas būtų įkurti nuolatines bazes, bet dislokuoti ne nuolatinai.“
NATO užsienio reikalų ministrų susitikime be Ukrainos ministro dar dalyvaus ir Aljansui nepriklausančių Suomijos, Švedijos, Sakartvelo, ES atstovai bei bloko partnerės Australija, Japonija, Naujoji Zelandija ir Pietų Korėja.
„Tai rodo, kad NATO vis labiau vienija jėgas su demokratiniais partneriais visame pasaulyje. Mes ieškome būdų, kaip įtraukti kai kurias iš šių Ramiojo vandenyno šalių į mūsų diskusijas, pirmiausia dėl to, kad jos suteikė labai svarbią paramą Ukrainai, bet ir dėl to, kad jos gali daug kuo pasidalyti, kai kalbama apie kai kuriuos ateities iššūkius“, – teigė JAV atstovė NATO J. Smith.
