FacebookTyrimų žurnalistas, intelektualas, visuomeninis veikėjas, perspektyvus politikas – kokių tik epitetų antradienį vakare apie save neišgirdo už šnipinėjimą Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis, kelių europarlamentarų surengtuose „klausymuose“ apie „tragišką teisės viršenybės padėtį“, „politines represijas“ Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Sutarta, kaip A. Paleckį reikia „gelbėti“, nors dar Sacharovo premijai jo nenominavo.
Nuotolinius „klausymus“, skambiu pavadinimu „Algirdas Paleckis – sąžinės kalinys Lietuvoje“, surengė prokremliškais pasisakymais pagarsėjusi Europos Parlamento (EP) narė iš Latvijos Tatjana Ždanoka, kuri visai neseniai grasino Lietuvai Europos teismais dėl elgesio su neteisėtais migrantais. Taip pat „Stalino saulės“ vis dar laukiantys airiai iš EP Kairiųjų frakcijos (GUE/NGL) Clare Daly bei Mickas Wallace’as. Renginys vyko tiek po ketvirtosios pagal dydį Žaliųjų grupės, kuriai priklauso T. Ždanoka, tiek mažiausios GUE/NGL politinės grupės ženklu.
„Kaip B. Ropė vertina tokius Lietuvą juodinančius veiksmus? Ar šis klausimas buvo (bus) keliamas Žaliųjų frakcijoje?“
„Baltijos šalyse yra daug politinių kalinių, t. y. mano šalyje – Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Būtent apie tai mes ir kalbėsime“, – renginį pradėjo T. Ždanoka.
Tada į pokalbį įsitraukusi S. Dally pabrėžė, kad apie Aleksejų Navalną nuolat kalbama EP, o apie A. Paleckį niekas nežino. Ji taip pat lygino A. Paleckį su prieštaringai vertinamu „Wikileaks“ įkūrėju Julianu Assange’u bei esą taip pat „neteisėtai persekiojamais“ katalonų separatistais.
„ES užsimerkia į represijas Baltijos šalyse“, – liejosi jos kolega M. Wallace’as bei tikino, kad jam labai aišku, kad A. Paleckio byloje įrodymai yra sufabrikuoti, teismas nebuvo teisingas.
„Mes turime iškelti A. Paleckio bylą“, – kalbėjo jis ir įvardijo Lietuvą kaip specialiųjų tarnybų įtakos augimo pavyzdį.
Toliau į europarlamentarus ir kitus savo kolegas kreipėsi pats A. Paleckis, tradiciškai pildamas purvą ant Lietuvos bei nepamiršdamas kitų Baltijos šalių ir Lenkijos. Esą čia nuolat pažeidžiamos žmonių teisės, žmonės sodinami į kalėjimus be teismo, masiškai klausomasi ir įrašinėjami telefonų pokalbiai, nėra nepriklausomos žiniasklaidos, nes ją valdo verslas, susijęs su valdžia. Specialiosios tarnybos neva net šantažuoja teisėjus ir taip toliau, ir taip toliau...
Alfa.ltVėliau kalbėję kiti personažai taip pat kartojo kaltinimus Lietuvai ir minėtoms šalims, žinoma, priminė 1991 m. sausio 13 d. įvykius, kur esą „savi šaudė į savus“, o už tai persekiotas „laisvės žodžio gynėjas“ tas pats A. Paleckis.
Galiausiai sutarta, jog bus daroma viskas, kad A. Paleckis bus išteisintas, t. y. rašys laiškus nuo Lietuvos prezidento ir teismų iki ES institucijų, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, kurios nariai esą per ekonominį spaudimą galėtų „išgelbėti“ Lietuvos demokratiją bei įstatymo viršenybę.
„Klausymų“ metu nuspręsta ir dėl pirmojo laiško Lietuvos apeliaciniam teismui, kurį pasirašė trys minėti europarlamentarai.
„Mes žadame apsilankyti tuo metu, kai vyks teismas“, – teigė T. Ždanoka. Jai pritarė ir C. Daly.
Alfa.ltKartu vienas iš dalyvavusių, pristatytas kaip žmogaus teisių ekspertas Billas Bowringas, pasižadėjo A. Paleckį ginti Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Šis renginys neliko pastebėtas ir Lietuvos EP narių. „Renew“ frakcijos atstovas Petras Auštrevičius feisbuke kreipėsi į kolegą iš EP Žaliųjų frakcijos narį Bronį Ropę dėl T. Ždanokos veiksmų jo politinės grupės: „Kaip B. Ropė vertina tokius Lietuvą juodinančius veiksmus? Ar šis klausimas buvo (bus) keliamas Žaliųjų frakcijoje?“
Bet atsakymo nesulaukė.
Liepos pabaigoje Šiaulių apygardos teismas A. Paleckį pripažino kaltu šnipinėjimo Rusijai byloje ir skyrė jam šešerius metus laisvės atėmimo. Jei apkaltinamasis nuosprendis bus paliktas galioti, A. Paleckis kalės daug trumpiau – maždaug puspenktų metų, nes 18 mėnesių jau praleido būdamas suimtas per tyrimą ir laukdamas teismo. Kol kas A. Paleckis yra laisvėje, teismas paliko galioti intensyvią priežiūrą ir anksčiau sumokėtą 50 tūkst. eurų užstatą. Kartu su juo byloje teisiamas vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas prisipažino ir bendradarbiavo su teisėsauga, todėl buvo atleistas nuo atsakomybės ir yra saugomas valstybės. A. Paleckis kaltę neigia ir tvirtina atlikęs žurnalistinį tyrimą, esą bendraudamas su Rusijos piliečiais nežinojo apie jų ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, bendravimas buvo išimtinai susietas su jo žurnalistine, politine veikla bei bendro verslo su D. Bertausku kūrimu, vykdymu.
Lietuvos apeliacinis teismas A. Paleckio skundą nagrinėti turėtų pradėti spalio 28 d.
