FotobankasVisuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, kad rūko daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų. Kas lemia, kad jie neatsikrato sveikatai žalingų įpročių?
Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų (36,2 proc.) bent kartą per mėnesį vartoja tradicinius ar naujoviškus tabako, nikotino ar benikotinius gaminius, rodo „Vilmorus“ atlikta visuomenės apklausa.
Atliekant sociologinį tyrimą buvo apklausti 1002 Lietuvos gyventojai, vyresni nei 18 metų. Socialinis tyrimas atliktas Lietuvos priklausomybės ligų instituto užsakymu. Tyrimo metu buvo apklausti tiek tradicinių tabako gaminių (cigarečių, cigarilių, cigarų, sukamojo ir pypkių tabako), tiek tabako alternatyvų (elektroninių cigarečių, kaitinamojo tabako, benikotinių gaminių) vartotojai.
Daugiausia rūkančiųjų yra vyrų (58 proc., moterų – 30 proc.), jaunimo (55 proc., pagyvenusių žmonių – 14 proc.), bedarbių – 64 proc., darbininkų – 59 proc.
Visuomenės nuotaikų barometras
Lietuvos priklausomybės ligų instituto valdybos pirmininkas Jonas Fugalis tvirtino, kad toli gražu ne visi žmonės yra pasirengę atsisakyti žalos sveikatai, tai parodė ir šis tyrimas.
51,4 proc. apklaustų tabako gaminius vartojančių suaugusiųjų neketina atsisakyti šio žalingo įpročio. Atsisakyti žalingo įpročio norėtų 36,2 proc. vartotojų, ši dalis yra panaši visose socialinėse-demografinėse šalies gyventojų grupėse.
J. Fugalio teigimu, šis sociologinis tyrimas padės suprasti ir įvertinti žmonių pasirinkimams įtaką darančius veiksnius bei visuomenės nuotaikas.
Sociologinis tyrimas padės suprasti ir įvertinti žmonių pasirinkimams įtaką darančius veiksnius bei visuomenės nuotaikas.
Atsisakyti tabako gaminių – tiek tradicinių, tiek alternatyvų – 42,4 proc. jų vartotojų paskatintų sveikatos problemos. Brangstantys tabako gaminiai mesti rūkyti paskatintų vos kas šeštą Lietuvos gyventoją, o informacija apie tabako gaminių žalą paveiktų vos vieną iš dvidešimties (žr. 1 grafiką).
Lietuva, kaip ir visos ES valstybės bei nemažai kitų šalių pasaulyje, yra priėmusi griežtų prieš rūkymą nukreiptų sprendimų: uždrausta tabako gaminių reklama, draudžiama rūkyti viešojo maitinimo ir pramogų įstaigose, viešose patalpose, yra kitų apribojimų.
Iš tiesų, Eurostato duomenimis, visoje Europoje rūkančiųjų skaičius mažėja ir ši tendencija išliks artimiausioje ateityje. Tačiau, be draudimų, yra ir kitų priemonių, kurios skatintų atsisakyti įvairių žalingų įpročių, tarp jų – specialistų pagalba negalintiems savarankiškai mesti rūkyti.
„Vilmorus“ apklausos duomenimis, 20,4 proc. vartojančių tradicinius ar naujus tabako gaminius apklaustųjų pripažino, kad nepakanka pagalbos metant juos vartoti. Tarp norinčių mesti rūkyti tokių yra 28,5 proc.
Didžioji dalis (41,5 proc.) rūkančių ar naudojančių bedūmius gaminius įsitikinę, kad vartoti rūkyti niekas iš šalies nepadės, reikia noro ir valios. Dažniausiai buvo minimos tokios priemonės: elektroninės cigaretės (11,2 proc.), nikotino pleistrai (10,3 proc.), benikotiniai gaminiai (8,9 proc.), nikotino kramtomoji guma ir panašūs gaminiai (8,5 proc.), kaitinamasis tabakas (4,8 proc.). Dar keli procentai apklaustųjų nurodė Lietuvoje mažiau paplitusias tabako alternatyvas – kramtomąjį ar uostomąjį tabaką, nikotino maišelius.
„Psichologų ir priklausomybių ligų specialistų darbas yra padėti žmonėms atsisakyti rūkyti ar vartoti kitus gaminius. Nors yra tam skirtų priemonių ir programų, tokios pagalbos ir informacijos apie galimybes žmonėms trūksta, tai patvirtina ir tyrimo duomenys. Matome, kad reikia aktyviau kalbėti apie metimo rūkyti ar tabako žalos mažinimo priemones“, – sakė gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis, Lietuvos priklausomybės ligų instituto asocijuotasis ekspertas.
Jis dirba Respublikinio priklausomybės ligų centro Panevėžio filiale. Ir nors sveikatos įstaiga turi įvairių metodikų, kaip galima pagelbėti mesti rūkyti, dėl to kreipiasi labai mažai žmonių. „Juos skaičiuojame ne procentais, bet vienetais“, – sakė J. Urbutis.
Dėmesys alternatyvoms
Cigaretės vis dar išlieka populiariausiu tabako produktu, tačiau vartotojai vis dažniau renkasi alternatyvius gaminius – elektronines cigaretes, kaitinamąjį tabaką. „Tyrime nevertinome pokyčių dinamikos, tačiau duomenys jau rodo reikšmingą naujoviškų gaminių dalį bendrame vartojime“, – tvirtino „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys.
Twenty20„Žmonių, turinčių priklausomybę nuo nikotino produktų, skaičius nemažėja. Tik dabar ne visus rūkaliais gali pavadinti, yra vadinamieji garintojai ir pan. Vyksta perskirstymas, kai klasikinių cigarečių dalį atsiriekia elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas. Tad vartotojų skaičius nemažėja ir pasaulinė statistika nurodo, kad rūkančių žmonių skaičius pasaulyje išliks didelis“, – kalbėjo J. Urbutis.
Tarp visų tabako vartotojų dažniausiai rūkomos cigaretės – 80,2 proc. jų rūkė bent kartą per mėnesį. Elektronines cigaretes per tą patį laiką naudojo 14,2 proc., kaitinamąjį tabaką – 11,3 proc. apklausos dalyvių.
Į klausimą, ar bandėte mesti rūkyti arba naudoti kitus naujoviškus gaminius per pastaruosius mėnesius, teigiamai atsakė 28 proc. respondentų, 38,3 proc. tai bandė daryti seniau nei prieš metus.
Didžiausia dalis, 41,5 proc., respondentų įsitikinę, kad tik žmogaus valia gali įveikti įprotį rūkyti cigaretes, jokios pagalbinės priemonės ar alternatyvūs produktai jiems nepadės. Vis dėlto kaip tinkamiausios alternatyvos, padedančios atsikratyti įprastų rūkalų, buvo minimos elektroninės cigaretės, nikotino pleistrai, benikotiniai gaminiai (žr. 2 grafiką).
Pasak sociologo V. Gaidžio, atsižvelgus į bedūmių tabako gaminių paplitimą, tyrimas taip pat vertino, kas paskatino žmones atsisakyti rūkyti cigaretes ir pereiti prie tabako alternatyvų.
Tarp dažniausiai minimų atsakymų – naujosios priemonės nepalieka nemalonaus kvapo, norėta išbandyti šį tą naujo, jas rekomendavo draugai, manoma, kad jos mažiau kenkia ir rūkalių, ir aplinkinių sveikatai.
Kaip išmatuoti žalą?
Mažesnės žalos kriterijus dažniausiai minimas ir tarptautinėje žiniasklaidoje, kuri remiasi ir mokslininkų tyrimais, svarstant, kokie reguliavimo ir mokesčių režimai turėtų būti taikomi naujiems produktams. Didžiosios tabako gamintojos jau prieš keletą metų deklaravo, kad prioritetą teikia mažiau žalingiems tabako produktams. Nepriklausoma mokslinė Didžiosios Britanijos institucija Cheminių medžiagų toksiškumo maiste, vartojimo produktuose ir aplinkoje komitetas teigė, kad kaitinamojo tabako produktai 50–90 proc. mažiau žalingi nei įprastos cigaretės. Anglijos visuomenės sveikatos agentūra tikino surinkusi pakankamai duomenų tvirtinti, kad elektroninės cigaretės yra taip pat yra mažiau žalingos apie 90 proc. nei įprastos.
Vis dėlto J. Urbutis siūlo atidžiau vertinti elektroninių cigarečių žalą, nes šie produktai yra labai skirtingi: „Yra įvairių variacijų ir galimybių. Tokią įrangą galima užsisakyti internetu. Vartotojai, ypač jaunimas, ją modifikuoja. Į atviro tipo konteinerių sistemas, kurias užpildo pats vartotojas, yra tekę girdėti, pilamas koncentruotas nikotino tirpalas, kurį reikėtų atsiskiesti ir išgauti reikiamą stiprumą, o jaunimas rūko tą koncentratą ir tai vadina „druskų rūkymu“. Kitas dalykas – tie kaitinimo siūleliai, iš kurių sklinda ne tik kaitra, bet ir metalo nanodalelės. Neįsivaizduojame, kaip po kažkiek metų atrodys tų žmonių plaučiai. JAV prieš kelerius metus buvo apsinuodijimų ir net mirčių protrūkis, nes žmonės į rūkomąjį skystį, kad apsvaigtų, dėdavosi tetrahidrokanabinolių.“
Dauguma apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad valstybė turėtų užtikrinti, jog rūkantys galėtų rūkyti mažiau žalingus produktus.
Kaitinamojo tabako technologija, pasak J. Urbučio, nėra sveikas pasirinkimas, bet pagal atliktus tyrimus ir turimus duomenis ji gali kelti mažesnę žalą, palyginti su klasikinėmis cigaretėmis: „Nereikėtų pamiršti, kad kaitinamojo tabako gaminiai taikomi ir į žmones, kurie bando mesti rūkyti klasikines cigaretes, o tam nepavykus bando jas pakeisti kaitinamuoju tabaku. Įstatymai Lietuvoje galėtų leisti gydytojams atviriau kalbėti apie kaitinamąjį tabaką. Taip pat dėl akcizų. Jei kaitinamasis tabakas yra mažiau žalingas produktas, jis neturėtų būti apmokestinamas taip pat kaip cigaretės.“
J. Urbutis atkreipė dėmesį į duomenis, rodančius prieštaringą rūkančių žmonių požiūrį: „Respondentai nurodo, kad atsisakyti cigarečių svarstytų dėl sveikatos, tačiau realiai perėję prie tabako alternatyvų pripažįsta, jog pasirinkti jas dažniau paskatino kitos priežastys: kvapas, draugai, naujovių patrauklumas ir tik po to sveikata. Tai rodo, kad informacijos žmonėms ir nuoseklaus supratimo apie tabako alternatyvas dar trūksta, kaip ir prieinamų tyrimų apie tradicinių ir naujų gaminių žalos lygius.“
Rūkantys tradicinį tabaką nurodo keturis daugmaž lygiaverčius galimus argumentus, kodėl cigaretes keistų tabako alternatyvomis. Daugiausia įtakos tokiam sprendimui turėtų sveikatos specialistų nuomonė, mažesnė kaina, daugiau informacijos apie alternatyvas ir žinios, kad jos mažiau kenksmingos (žr. 3 grafiką).
Aiškinti, o ne drausti
Atsižvelgus į plintančias bedūmes tabako alternatyvas ir šalyje įgyvendinamas tabako kontrolės bei žalos mažinimo priemones, tyrime vertintas ir visos visuomenės požiūris.
Visuomenė skyla į dvi apylyges dalis pagal požiūrį, ar tabako gaminių prekybos ir reklamos apribojimai turi įtakos rūkymui mažinti. Didesnė dalis, 55,1 proc., respondentų mano, kad tai įtakos neturi, 44,9 proc. – kad turi.
Visų gyventojų nuomone, kainos įtaka rūkymui mažinti turi didesnę įtaką, nei teigė rūkantys respondentai. Kainos kriterijus buvo tarp dažniausiai minimų atsakymų, kaip ir amžiaus ribojimas. Rūkymo vietų ir prekybos vietų ribojimas bei reklamos draudimas, respondentų įsitikinimu, taip pat gana svarbūs (žr. 4 grafiką).
Apie tabako žalos mažinimą žino 43,8 proc. apklaustųjų. Daugiau tokių yra tarp turinčių aukštąjį išsimokslinimą – 50,9 proc., aukštesnių pajamų grupėje – 55,2 proc., Vilniuje – 50,3 proc.
Dauguma – 55,5 proc. – apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad valstybė turėtų užtikrinti, jog rūkantys galėtų rūkyti mažiau žalingus produktus. Daugiau tokių tarp jaunimo – 65,9 proc., vilniečių – 65,6 proc. Dauguma – 55,2 proc. – apklaustųjų pritaria teiginiui, kad mažiau kenksmingi tabako gaminiai turėtų būti apmokestinami mažiau.
„Vilmorus“ atlikta apklausa atskleidė, kad gyventojams trūksta patikimos informacijos apie naujus tabako gaminius. Dominuojantis atsakymas, kad apie juos sužinojo iš draugų, giminaičių ir pažįstamų. Valstybės institucijų pateikta informacija pasiekė kiek daugiau nei kas dešimtą, medikų – vos kas dvidešimtą šių gaminių vartotoją (žr. 5 grafiką).
Lietuvos gyventojai nėra nusiteikę, kad valstybė imtųsi dar griežtesnės pozicijos prieš rūkančius. Didžiausia dalis (15,6 proc.) mano, kad efektyviausias būdas yra švietimas ir informavimas apie žalą. 7,2 proc. siūlytų didinti kainas, 4,2 proc. – riboti rūkymo vietas, 3,8 proc. – suteikti gydytojų ir psichologų pagalbą.
„Dėmesio švietimui niekada nebus per daug. Kuo daugiau kalbėsime įvairiausiais rakursais, tuo bus geriau. Nenorėčiau kategoriškai teigti, kad draudimai ar ribojimai nedaro įtakos, bet, mano požiūriu, ji labai nedidelė. Draudimai pakeičia įpročius. Kadaise buvo galima rūkyti kavinėse bei restoranuose, ir atrodė, kad įvedus draudimą rūkaliai mes rūkyti, bet taip neatsitiko, tiesiog pasikeitė žmonių įpročiai“, – apibendrino J. Urbutis.
BEREKLAMOS:
