FotobankasPo kelių savaičių stabilumo rugpjūčio 17 dieną oficialus nedarbas Lietuvoje pasiekė 13,3 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis, tai didžiausias rodiklis šiais metais.
Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc., nedirbo 221 tūkst. gyventojų, tuo metu dabar darbo neturinčiųjų yra 29,3 tūkst., pranešė tarnyba.
Rugpjūtį į tarnybą daugiau kreipėsi dirbę prekybos (10,7 proc.), apdirbamosios gamybos(10,4 proc.), statybos (6,2 proc.) įmonėse, žmonės ieškojo krovikų, pardavėjų, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų administravimo sekretorių, dažytojų darbo.
Anot tarnybos, laikino užimtumo priemonėse dabar dalyvauja per 13 tūkst. žmonių, rugpjūčio 1-ąją jų buvo 19,6 tūkst.
Dažniau į tarnybą kreipiasi smulkaus verslo atstovai: jie išsiima verslo liudijimus kelioms dienoms – tuomet jų statusas sustabdomas, o pasibaigus jų laikui, vėl jis atstatomas. Nuo rugpjūčio 1 dienos iki pirmadienio maždaug 5 tūkst. tokių žmonių suteiktas bedarbio statusas.
Įsigiję verslo liudijimus iki 6 mėnesių, veiklą liepą pradėjo 10,5 tūkst. žmonių – 1,8 proc. daugiau nei birželį ir 26,5 proc. daugiau nei pernai liepą.
Užimtumo tarnybos duomenimis, darbo pasiūlos augimui šią vasarą įtakos turi karantino ir ekstremalios situacijos apribota įmonių veikla, kai darbuotojai nedirbo arba buvo atleisti. Nedarbą skatino ir darbo paieškos išmokos.
Smulkusis verslas atsigauna lėtai, tačiau sunerimti nereikia
Užimtumo tarnybos vadovė teigia, kad kol kas nerimauti neverta, tačiau pasak jos, smulkus verslas po karantino atsigauna lėtai. Inga Balnanosienė prognozuoja, kad metų pabaigoje nedarbas, priklausomai nuo koronaviruso situacijos, gali siekti 13,5-15 procentų.
„Kol kas sunerimti tikrai neverta, bet augantis nedarbas rodo visų pirma tai, kad sunkiau atsigauna smulkieji verslininkai, nes būtent jie šiuo metu registruojasi daugiau negu įprasta, taip pat turėję labai smulkius verslus žmonės regionuose, kuriems net ir su valstybės parama sunkiau grįžti į prieš karantiną buvusį laikotarpį, taip pat registruojasi ir studentai toliau, bet jie nesudaro labai didelės dalies, ir niekur nedirbę asmenys dvejus ir daugiau metų“, – BNS komentavo I. Balnanosienė.
„Aišku, valstybės parama ir darbo paieškos išmoka taip pat turi įtakos padidėjusiai registracijai neaktyvių Lietuvoje iki šiol buvusių žmonių“, – teigia I. Balnanosienė.
Pasak jos, vasarą įprasti dažnesni svyravimai darbo rinkoje.
„Sunerimti tikrai dar nėra dėl ko, tokia tendencija yra įprasta ir svyravimai dažnesni darbo rinkoje yra įprasti vasaros laikotarpiu, dėl to kad labai daug yra sezoninių, terminuotų darbų, o rudenį arba keičiasi profilis, arba apimtys sumažėja. Šiemet nedarbo augimo tempas yra žymiai spartesnis dėl karantininės situacijos“, – komentavo Užimtumo tarnybos vadovė.
Jos teigimu, iki rudens nedarbas augs, bus ir svyravimų, o metų pabaigoje nedarbas gali siekti 13,5-15 procentų.
„Optimistiniu scenarijumi galvoju, kad nedarbas ir situacija darbo rinkoje gali stabilizuotis kitų metų pradžioje, bet optimistiniu scenarijumi tikiuosi kad nedarbas metų pabaigoje neišaugs ir nebus didesnis nei 13,5 procento. Pesimistiniu scenarijumi gali būti ir 15 procentų, jeigu kils antroji banga ir jeigu verslai bus priversti vėl stabdyti savo veiklos apimtis“, – kalbėjo I. Balnanosienė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
