Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 29 d.


PREZIDENTŪROS IR URM NESUTARIMAI
Užsienio reikalų ministerijos kanclerė: dėl prezidento ambicijų ministerijai, tektų keisti Konstituciją
BNS
Josvydas Elinskas/ELTA
Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė Inga Černiuk.

Prezidentūrai siūlant keisti ambasadorių skyrimo tvarką, Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerė tvirtina, kad šalies vadovui norint gauti visą atrankoje į diplomatinių atstovybių vadovus dalyvaujančių asmenų sąrašą, tektų keisti Konstituciją.

Taip ji kalbėjo tęsiantis Prezidentūros ir URM nesutarimams dėl šalies atstovo Lenkijoje paskyrimo.

Praėjusią savaitę prezidento Gitano Nausėdos patarėjas komunikacijos klausimais Frederikas Jansonas pasiūlė keisti dabartinę ambasadorių skyrimo tvarką, kad valstybės vadovui būtų pateiktas ne tik URM pasirinktas, bet visi atrankoje dalyvavę diplomatai.

URM kanclerė Inga Černiuk teigia, kad tokia tvarka neatitiktų Konstitucijos, numatančios, kad Vyriausybė kandidatą į ambasadorius teikia, o prezidentas jį skiria.

„Šiuo atveju mes kalbame apie padalintą galią, kaip parašyta Konstitucijoje – Vyriausybė teikia, prezidentas skiria. Čia akivaizdžiai yra konstituciškai apribotos galios – vieni turi pasirinkimo teisę, kitas – turi teisę atmesti, bet tam turi būti svarūs argumentai“, – BNS antradienį sakė I. Černiuk.

„Atiduoti visą sąrašą – reiškia atiduoti visą teikimo teisę. (...) Jeigu jie norėtų gauti visą sąrašą, reikėtų Konstitucijoje parašyti, kad prezidentas išsirenka jam labiausiai patikusį ir skiria, o ministerija administruoja procesą“, – pridūrė ji.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pirmadienį po Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdžio teigė mananti, kad klausimas dėl ambasadoriaus Lenkijoje turėtų pajudėti iš mirties taško. Visgi I. Černiuk teigė tuo abejojanti, nes nieko naujo per pastarąsias dienas neįvyko.

„Galbūt jie turi savo pamąstymų, bet iš mūsų tokių indikacijų nebuvo. (...) Jokių papildomų pokyčių nuo to, ką mes vakar, užvakar, praėjusią savaitę kalbėjome, neįvyko“, – sakė ji.

Pasikeitusi tvarka

Kanclerė teigė, kad šiuo metu atrankos procesas yra gerokai skaidresnis nei anksčiau, kai ambasadoriais būdavo paskiriami politikai ar kiti asmenys ne iš diplomatinės tarnybos, o vėliau su jais būdavo sudaromos neterminuotos sutartys, kitaip tariant, įvykdavo vadinamasis „įdiplomatinimas“.

Nuo 2021 metų URM įvedė atrankas į diplomatinių atstovybių vadovų pareigas, taip siekdama maksimaliai apriboti vadinamuosius politinius paskyrimus.

Vis tik prezidentas turi teisę nepaisyti URM atrankos bei pasiūlyti savo kandidatą, nebūtinai turintį diplomato rangą, ir jei dėl jo sutariama – paskirti vadovauti šalies atstovybei.

„Dabar turime prie Švento Sosto, Japonijoje atsiradusius ne diplomatus. Bet jų kadencija baigsis ir jie negalės tapti diplomatais, prieš tai galiojusi tvarka tokią galimybę numatė“, – kalbėjo I. Černiuk.

Anot kanclerės, pagal naująją tvarką paskirti 34 ambasadoriai. Iš jų 31 yra praėjęs URM atranką.

„15 iš tų 31 yra pirmą kartą (paskirti vadovauti diplomatinei atstovybei – BNS)“, – teigė ji.

Pasak I. Černiuk, vadovauti šalies atstovybei siekiantys diplomatai turi turėti „ne mažesnį kaip ministro patarėjo diplomatinį rangą, 15 metų darbo patirties, ketverius metus vadovavimo patirties, būti dviejose rotacijose po trejus metus“.

Jos teigimu, ministerijoje tokių diplomatų yra apie šimtą, o į kiekvieną atsilaisvinančią vietą kandidatuoja vidutiniškai po septynis žmones. Be kita ko, kandidatai turi pateikti motyvacinį laišką ir veiklos programą.

„Žmogus turi pademonstruoti, kad žino, kur ketina važiuoti, ir žino, ką ten veiks“, – sakė URM kanclerė.

Atmeta kritiką

I. Černiuk teigė, kad tinkamiausią kandidatą atrenka komisija, kurią sudaro ministras, viceministrai, kanclerė, politikos direktorius.

Tęsiantis ginčui dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo, Prezidentūros kanclerė praėjusią savaitę raštu kreipėsi į URM kanclerę, prašydama pateikti šalies dokumentaciją apie URM vykdytus kandidatų į Lietuvos diplomatinių atstovybių, tarp jų ir ambasados Varšuvoje, vadovus atrankos konkursus.

Savo ruožtu ministerija nurodė negalinti pateikti prašomų duomenų, nes „jokių protokolų tiesiog fiziškai neegzistuoja“.

Dėl tokio URM atsakymo prezidento patarėja A. Skaisgirytė antradienį pareiškė abejojanti atrankos proceso skaidrumu.

„Toks atsakymas reiškia, kad yla išlindo iš maišo. Buvo lyg paskelbta atranka, lyg ir kažkokie žmonės dalyvavo toje atrankoje, tačiau, pasirodo, kad nėra jokio kolegialaus organo, kuris nuspręstų, kas gi labiausiai tinkamas, remdamasis kažkokiais kriterijais. Tai yra žmonės pateikia paraiškas, jie dalyvauja, tačiau finale sprendimą padaro ministras“, – teigė patarėja.

„Šita tvarka nė kiek nesiskiria nuo anksčiau buvusių tvarkų, ankstesnių vyriausybių taikytų tvarkų, kurias šita Vyriausybė labai kritikavo. Atsimename apie norą depolitizuoti ambasadorių, diplomatinių atstovų skyrimo procesą, tai jokio depolitizavimo šiuo atveju neįvyko“, – pridūrė ji.

Visgi URM kanclerė pabrėžė, kad ambasadorių depolitizavimo esmė – atsisakyti vadinamojo „įdiplomatinimo“, o ne eliminuoti politikus iš proceso.

„(Atrankos procese dalyvauja – BNS) visi žmonės, kurie tą kandidatą mato iš skirtingų pusių. (...) Jokios politikos nėra, kiekvienas pagal savo sritį žiūri“, – sakė I. Černiuk.

URM duomenimis, pernai surengta 14 atrankų į šiemet atsilaisvinsiančias ambasadas, jų laimėtojai lapkritį pateikti G. Nausėdai, tačiau jokio jų vertinimo iki šiol negauta.

Be to, trys Lietuvos atstovybės Lenkijoje, Azerbaidžane ir Šveicarijoje jau neturi nuolatinių vadovų, pasibaigus buvusių ambasadorių kadencijoms.

2024 01 09 14:40
Spausdinti