Jei ES būtų mokyklos klasė, o Briuselis – jos auklėtojas, tuomet Lenkiją ir Vengriją būtų galima vadinti klasės neklaužadomis, kurie ne tik trikdo pamokas, bet ir bando išvesti iš kelio kitus mokinius. Lietuva šioje ES klasėje – pavyzdinga pirmūnė, bet, kaip ir daugumoje mokyklinių meilės dramų, geras mergaites ir berniukus traukia blogiukai ir blogiukės – Vilnius puoselėja romantiškus ir strategiškus jausmus „chuliganei“ Varšuvai. Kokia gali būti šios muilo operos pabaiga: stropuolis sugebės atvesti į protą maištaujančią suolo draugę, o gal kartu su ja padegs visą klasę?

Pačiame Briuselyje romantikos dėl Lenkijos veiksmų nedaug. Varšuvos žingsnis paskelbti, kad tam tikri ES sutarties straipsniai prieštarauja Lenkijos konstitucijai, sukėlė įsiūtį ir baimes dėl Bendrijos ateities. Pats konfliktas dėl teisės viršenybės tęsiasi jau ilgus metus – nuo 2015-ųjų, kai Jarosławo Kaczyńskio vadovaujama dešinioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) perėmė valdžią ir ėmėsi teismų reformos bei kitokių politinių žingsnių.

Panašūs, bet skirtingi

Bet ne lenkai pirmieji metė iššūkį Briuseliui ar pirmieji jam užkliuvo. Nuo 2010 m. Vengriją valdantis Viktoras Orbánas gali būti laikomas kovos su Briuselio puoselėjamomis liberaliomis vertybėmis pionieriumi.

2021 12 08 06:29

Spausdinti

Dalintis