ELTA, Alfa.ltPo paskelbtų preliminarių Liberalų sąjūdžio sąrašo į Seimo rinkimus reitingavimo rezultatų Seimo pirmininkė ir sąrašo lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen IQ teigė, kad į sąrašo viršų patekę kandidatai yra dabartinės geopolitinės situacijos ir aktualijų atspindys, o kitos Liberalų sąjūdžio kadencijos uždavinys, anot Seimo pirmininkės, išlieka toks pat, koks buvo ir iki šiol, – neleisti „kitiems daryti nesąmonių“.
„Išskirčiau tai, kad beveik pusė dešimtuko vienaip ar kitaip dirba su nacionalinio saugumo ir užsienio politika. Tai yra vienas iš jų darbo fokusų: tai ir Virgilijus Alekna, kuris dirba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), ir Raimundas Lopata, ir Arminas Lydeka, kuris dirba su užsienio politika“, – IQ teigė Seimo pirmininkė.
IQ primena, kad ketvirtadienį, sustabdžius Liberalų sąjūdžio Seimo rinkimų sąrašą, į pirmąjį penketuką, be sąrašo vedlės, iškilo šios politikų pavardės: V. Alekna, Eugenijus Gentvilas, Edita Rudelienė ir Andrius Bagdonas.
Kalbėdama apie partijos programą, V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad Liberalų sąjūdis naujų iššūkių nekelia ir sieks laikytis tų pačių tikslų.
„Kažkuria prasme Liberalų sąjūdis (pastarąją kadenciją – red. past.) buvo saugiklis. Tai buvo ta politinė jėga, kuri buvo racionali, sveiko proto, manau, ateinantys ketveri metai bus labiausiai apie tai, kad nebedarytume aštrių pokyčių, susitvarkytume su tomis reformomis, kurios buvo pradėtos. Buvo daug gerų idėjų, bet, žvelgiant į Vyriausybę, kitų (koalicijos – red. past.) partnerių ministerijų srityse įgyvendinimas tikrai strigo“, – sakė Seimo pirmininkė.
Josvydas Elinskas/ELTAVis dėlto V. Čmilytė-Nielsen išskyrė ekonomikos ir švietimo sritis, kurios, anot politikės, turėtų ataušti nuo nuolatinio reguliavimo: „Mes matome didelį poreikį ir lūkestį nustoti kaitalioti sričių reglamentavimą ir tiesiog palikti tai, kas gerai veikia, taip, kaip yra, nereglamentuoti pernelyg daug tų sričių, kurių galima nereglamentuoti, kas ir yra liberalų DNR.“
Paklausta, ar tiki galima Liberalų sąjūdžio rinkimų sėkme, Seimo pirmininkė neatmetė, kad gali tekti dirbti ir iš opozicijos. „Galime būti ir stipria jėga opozicijoje, bet kalbėjimas apie koalicijas yra įmanomas, kurių tikrai žemėlapiai gali būti labai įvairūs“, – teigė ji ir pridūrė, kad pernelyg ankstyvas rezultatų spėliojimas gali nuvilti ne vieną politinę jėgą.
„Bet aš manau, kad rinkimų rezultatai gali nustebinti daug ką ir nuliūdinti tuos, kurie jau dabar dalijasi ministrų portfeliais. Todėl prieš vertindama tikrai palaukčiau netgi antrojo turo, nes paprastai antras turas viską sudėlioja visiškai kitaip“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
*****susije*****
Pateikiame visą interviu su Seimo pirmininke V. Čmilyte-Nielsen:
– Vakar baigėsi partijos sąrašo reitingavimas į Seimo rinkimus. Kaip galėtumėte pakomentuoti į aukščiausias vietas iškilusių politikų sėkmę?
– Šiandien vakare pateiksiu valdybai korekcijas, jeigu tokių turėsiu, ir valdyba tvirtins jau galutinį sąrašą, kurį teiks partijos tarybai patvirtinti, bet tai jau formalumai. Aš kalbėdama apie pirmąjį dešimtuką sakyčiau, kad kiekvienas iš šių politikų yra žinomi veidai. Išskirčiau tai, kad beveik pusė dešimtuko vienaip ar kitaip dirba su nacionalinio saugumo ir užsienio politika. Tai yra vienas iš jų darbo fokusų: tai ir Virgilijus Alekna, kuris dirba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), ir Raimundas Lopata, ir Arminas Lydeka, kuris dirba su užsienio politika, Simonas Kairys yra kultūros ministras, taip pat ir mūsų partijos programos aktyvus kūrėjas. Ir aš, žinoma, kaip Seimo pirmininkė daug laiko skyriau tarp to ir parlamentinei diplomatijai, kas labai susisieja ir su užsienio politika bei saugumu ir gynyba. Tai atspindi dabartinę geopolitinę situaciją ir aktualijas.
– Kaip paaiškintumėte V. Aleknos sėkmę? Jo darbotvarkėje daugiausia yra sporto ir jaunimo klausimai. Kas pelnė partijos narių pasitikėjimą juo?
– Kalbėdama apie V. Alekną, aš išskirčiau tai, kad jis politikoje simbolizuoja ramybę, atsakingumą ir tai, ko žmonės, tarp jų ir partijos nariai, dabar nori ir tikisi iš politikų. Ir dabartinėje neapibrėžtoje situacijoje tai labai svarbu.
FacebookV. Aleknai labai būdinga savybė yra darbštumas, jis nemėgsta girtis savo darbais, tačiau bet kuris žmogus, kuris dirba su juo, žino, kad jis labai atkaklus, ir čia ne tik dėl jo čempioniškos praeities, bet ir dėl jo darbo čia, Seime, NSGK, jaunimo ir sporto reikalų komisijoje. Tai yra jo darbo sritys, kurios yra aktualios ir liberalams, bet aš išskirčiau tas asmenines savybes, kurios teikia pasitikėjimo, ir, matyt, dabar to reikia.
– O A. Bagdonas? Pažvelgus į jo komandiruotes, panašu, kad jis tik krepšinį žaidžia.
– Jis nevyksta dažnai į komandiruotes. Kalbant apskritai, tai yra žmogus, kuris buvo labai aktyvus ekonomikos temomis. Jis dirbo Ekonomikos komitete su iniciatyvomis, kurios yra aktualios smulkiajam, vidutiniam verslui. Tai yra jo sritis, liberalams tai yra svarbi sritis, todėl partijos nariai jo aktyvumą taip ir įvertino.
– Petro Auštrevičiaus sąraše nebus? Nebandysite pažaisti jo autoritetu?
– Mes nežaidžiame tokių žaidimų. P. Auštrevičius yra išrinktas į EP ir jis ten dirbs. Mes nematome šioje vietoje poreikio kažkaip gudrauti ir žmones rašyti į visus įmanomus sąrašus.
Andrius Ufartas/ELTA– Gal jau yra žinomi pagrindiniai partijos programos akcentai?
– Programa bus kažkiek koreguojama. Bet esminiai akcentai, apie ką buvo Liberalų sąjūdis šiuos ketverius metus, buvo apie tai, kad mes neleidome daryti nesąmonių. Kažkuria prasme Liberalų sąjūdis buvo saugiklis. Tai buvo ta politinė jėga, kuri buvo racionali, sveiko proto, manau, ateinantys ketveri metai bus labiausiai apie tai, kad nebedarytume aštrių pokyčių, susitvarkytume su tomis reformomis, kurios buvo pradėtos. Buvo daug gerų idėjų, bet, žvelgiant į Vyriausybę, kitų (koalicijos – red. past.) partnerių ministerijų srityse įgyvendinimas tikrai strigo. Tai dabar reikia sutvarkyti, kas buvo pradėta, manau, LS būtų iš esmės labai stipri jėga būtent su šituo uždaviniu susitvarkyti.
– Tai naujų idėjų nekeliate?
– Nepasakysiu šūkio, bet sritys, kurios mums bus ypač svarbios, – ekonomika, kas liberalams visada buvo svarbu, tuomet užsienio politika, saugumas ir gynyba – tai yra tos sritys, kurios visiems yra svarbios. Švietimo sritis, akivaizdu, kad bendruomenė yra pavargusi nuo reformų, dabar yra svarbu tai, ką aš sakiau prieš tai – įgyvendinimo dalis. O šiaip matydami veiklius ir sėkmingus žmones, kurie iš esmės ir palaiko Liberalų sąjūdį, mes matome didelį poreikį ir lūkestį nustoti kaitalioti sričių reglamentavimą ir tiesiog palikti tai, kas gerai veikia, taip, kaip yra, nereglamentuoti pernelyg daug tų sričių, kurių galima nereglamentuoti, kas ir yra liberalų DNR.
Josvydas Elinskas/ELTA– Kaip jūs vertinate partijos šansus išlikti pozicijoje? Kol kas visos opozicinės partijos kalba apie tai, kaip jie norėtų būti koalicijoje su socialdemokratais, bet niekas iš jų dar nepareiškė, kad norėtų būti koalicijoje su jumis.
– Liberalų sąjūdis gali būti svarbi tam tikros koalicijos dalis, kaip mes buvome ir dabar. Kaip ir sakiau, vadovaujamės principu, kad neleisime kitiems daryti nesąmonių, kas ir vyko per šiuos ketverius metus. Ir šios galimybės yra atviros. Galime būti ir stipria jėga opozicijoje, bet kalbėjimas apie koalicijas yra įmanomas, kurių žemėlapiai tikrai gali būti labai įvairūs. Aš nesistebiu dėl to, kad ir kiti politikai kalba labai rezervuotai apie galimas koalicijas, nebent kairėje kokie nors sutarimai ryškėja. Bet aš manau, kad rinkimų rezultatai gali nustebinti daug ką ir nuliūdinti tuos, kurie jau dabar dalijasi ministrų portfeliais. Todėl prieš vertindama tikrai palaukčiau netgi antrojo turo, nes paprastai antras turas viską sudėlioja visiškai kitaip.
– Apie kandidatą į Europos Komisiją (EK) – ar E. Gentvilas po susitikimo su Gabrieliumi Landsbergiu pasakojo jums apie jųdviejų pokalbio turinį?
– Su G. Landsbergiu tą pačią dieną ryte mes taip pat buvome susitikę, tik tas susitikimas sulaukė mažiau dėmesio, o šiaip dėl EK nario šiuo metu situacija yra gana paprasta ir aiški – kalbama apie įmanomus portfelius, kol kas pavardės oficialiai nėra įvardytos, jos nėra oficialiai išėjusios iš koalicijos, nors pokalbių būta įvairiais formatais, lygiai taip pat, kaip ir mano pokalbis su G. Landsbergiu ir prieš tai buvęs koalicijos pasitarimas. Bet šitame etape kalbama apie tai, kokį portfelį galėtų gauti Lietuva, ir pagal tai, koks kandidatas galėtų būti stiprus ir geriausiai tiktų tam portfeliui.
Andrius Ufartas/ELTA– Bet ar nekenkia koalicijos santykiams atvira ir aštri E. Gentvilo kritika G. Landsbergio kandidatūrai?
– E. Gentvilas išsako skepsį, kurį, matyt, jaučia daugelis, ne tik Liberalų sąjūdžio frakcijoje, bet apskritai kyla klausimų, ar ši kandidatūra sulauktų prezidentūros palaikymo. Ir tai yra labai didelė kliūtis, nes tokiu atveju ji neateitų net iki Seimo. Ir čia yra pirmas barjeras, kurį reikės perlipti bet kuriam kandidatui. Ir tada vėl grįžtu prie portfelio, jeigu sritis bus daugmaž žinoma ir aptarta kad ir neformaliai su EK vadovais, tuomet galima maždaug kalbėti ir apie tuos žmones, kurie galėtų būti deleguoti nuo Lietuvos.
Kaip ir esu sakiusi, tai yra situacija, kurioje nei premjerė negali kažkaip prezidento apžaisti, nei prezidentas negali savo kažkokio kandidato pasiūlyti, nes prerogatyva siūlyti yra skiriama Vyriausybei.
– O jūs asmeniškai pritartumėte G. Landsbergio kandidatūrai?
– Visiškai atviras klausimas, nes priklauso nuo to, apie kurį portfelį kalbėsime.
