Karolina Gudžiūnienė/ELTAReaguodama į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie galimai netinkamai leidžiamas savivaldybių tarybų narių veiklai skirtas lėšas, parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Seimas yra pasirengęs koreguoti teisės aktus, kad ateityje būtų išvengta panašių situacijų.
„Kalbėjome apie poreikį koreguoti Vietos savivaldos įstatymą, kalbėjome ir apie pastaruoju metu viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl galimai netinkamo naudojimo lėšų. Visi šie klausimai buvo aptarti ir aš, iš savo pusės, susirinkusius merus patikinau, kad tiek, kiek bus poreikis, Seimas yra pasirengęs koreguoti teisės aktus, kad ateityje nekiltų tokių problemų“, – antradienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė teigia, kad yra net keletas galimų šios situacijos sprendimo būdų.
„Yra kelios alternatyvos ir apie tai kalbėjo ir Ričardas Juška – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Šis komitetas, beje, jau prieš porą savaičių ėmėsi klausimo. Tai viena iš iniciatyvų yra tiesiog naikinti tokią dabartinę tvarką ir galbūt eiti link išmokų, kad tiesiog nereikėtų rinkti čekiukų ir kad tiesiog nebūtų tokių sąlygų“, – akcentavo Seimo pirmininkė.
„Laukiame ir savivaldybių atstovų, merų iniciatyvų, kaip jie matytų sprendimus. Bet akivaizdu, kad šis atvejis, toks pakankamai sukrečiantis ir, deja, šiek tiek pasitikėjimą vietos savivalda mažinantis, tai priežastis peržiūrėti esamas tvarkas“, – taip pat pažymėjo ji.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat atkreipia dėmesį, kad į visuomenės keliamus klausimus dėl netinkamai leidžiamų savivaldybių tarybų narių veiklai skirtų lėšų narystę Liberalų sąjūdyje sustabdė 4 partijos nariai. Pasak partijos vadovės, toks sprendimas trumpalaikėje perspektyvoje, kol yra aiškinamasi situacija, yra pakankamas.
„Šiuo metu yra sustabdyta narystė partijoje 4 žmonių. Ir dabar yra tas momentas, kai yra aiškinamasi situacija, tai, matyt, politikai atsako į klausimus tame tarpe ir teisėsaugos institucijoms, (...) o tolimesni sprendimai bus matyti vėliau. Dabar būtiniausia reakcija pirminė buvo padaryta“, – sakė ji.
Kaip ELTA pranešė anksčiau, klausimai dėl savivaldybių tarybų narių išlaidų skaidrumo kilo po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas ėmėsi tyrimo dėl galimo savivaldos biudžeto pinigų švaistymo. Kol kas A. Tapinas paviešino galimi piktnaudžiavimo Mažeikių, Neringos, Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse atvejus.
Pastarasis sulaukė itin didelio rezonanso. Pagėgių savivaldybės tyrime nagrinėjamos tarybos narių kuro išlaidų apyskaitos, čekių nuorašai bei kitos finansinės ataskaitos, už kurias politikams buvo grąžinti pinigai iš savivaldybės biudžeto. Pateikiamos mažiausiai 13 Pagėgių savivaldybės narių, tarp jų – ir mero, galimai fiktyvios išmokų avanso apyskaitos.
Kilus skandalui, meras Vaidas Bendaravičius, vicemerė Ligita Kazlauskienė, tarybos narė Gražina Jankauskienė bei buvęs Pagėgių tarybos narys Vladimiras Gorodeckis paskelbė stabdantys narystę Liberalų sąjūdžio partijoje.
Dėl susiklosčiusios situacijos savivaldybėse A. Tapinas kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą. Neringos, Mažeikių bei Šaulių savivaldybėse tyrimai jau inicijuoti.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra.
Siekiant išspręsti susidariusią situaciją Seime gimsta siūlymas aiškiau riboti, kiek ir kam politikai galėtų leisti mokesčių mokėtojų finansus. Parlamento konservatorius Vilius Semeška ketina registruoti Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis numatoma nustatyti konkrečias tarybos narių veiklai skirtų lėšų lubas, taip pat griežtinti atskaitomybę rinkėjams.
