BNS fotoEuropos Sąjungos (ES) sankcijos gali priversti Kremliaus režimą kristi, tuo metu NATO įsikišimas siunčiant pajėgas į užpultą Ukrainą reikštų Trečiąjį pasaulinį karą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Aš manau, kad sankcijos gali privesti prie situacijos, kur režimas kris. Į tai jos ir yra nukreiptos. Jos yra skausmingos ir jos turi būti skausmingos, nes turi supurtyti Rusiją ir priversti imtis pokyčių dabar. Toks ir yra vienas jų pagrindinių tikslų. NATO karinis įsitraukimas potencialiai reiškia Trečiąjį pasaulinį karą, ir mes visi puikiai tai suprantame“, – LRT trečiadienį teigė Seimo pirmininkė.
Ji pabrėžė, kad ES ir kitos šalys teikia humanitarinę, karinę pagalbą ginkluote, o įvestos ekonominės sankcijos yra „beprecedentės“, jos gali būti plečiamos, pavyzdžiui, atjungiant nuo tarpbankinės sistemos SWIFT visus Rusijos bankus.
„Taip pat dabar yra laikas pradėti kalbėti apie tai, kad dujos ir nafta nebūtų perkamos iš Rusijos. Tai būtų didžiulis naikinamas smūgis Rusijos ekonomikai“, – tvirtino Seimo pirmininkė.
„Manau, kad šiandiena yra daroma daug. Ar reikia daryti daugiau – neabejotinai taip. Lygiai taip pat, kaip sankcijos didinamos, taikomos prieš Rusiją, lygiai taip pat jos turi būti taikomos prieš Baltarusiją, nes Baltarusija šiandien jau yra satelitinė valstybė, kuri pilnai dalyvauja agresijoje, kare prieš Ukrainą, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak parlamento vadovės, akivaizdu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, priėmęs sprendimą veržtis į Ukrainą, nesitikėjo tokio ukrainiečių pasipriešinimo.
„Jis nesitikėjo tokio pasipriešinimo, nesitikėjo, kad tankai bus sutikti ne su gėlėmis, duona ir druska, o bus priešinamasi, ukrainiečiai bus didvyriai, kurie kasdien aukoja savo gyvybes saugodami savo žemę. Šito nebuvo tikėtasi. Ir mes matome aiškius ženklus, kad tas įniršis, ta frustracija tampa vis brutalesniais veiksmais Ukrainoje“, – tvirtino parlamento vadovė.
Ji sako antradienio vakarą aptarusi situaciją šalyje su Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku, kuris dėkojo Lietuvai už palaikymą ir dar kartą pakartojo, kad agresijos akivaizdoje šalis siekia kuo greičiau tapti kandidate įstoti į ES.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad Lietuva su kitomis Baltijos šalimis, Lenkija šį siekį palaiko.
Ji taip pat ragino nekurstyti neapykantos rusakalbiams Lietuvoje, ir siekti vienybės „nepriklausomai, kokios tautybės jie yra, nedraskytų nei Putino, nei Lukašenkos režimo nusikaltimai“.
Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusija apsupo didžiuosius šalies miestus, tačiau ukrainiečių pajėgos intensyviai priešinasi puolimui.
Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai. Ją jau ne kartą skyrė ir Lietuva.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
