FotobankasSeimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad negalima užmerkti akių į reprodukcinės sveikatos klausimus Lenkijoje, juos parlamento vadovė ketina aptarti ir su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
„Mūsų, Liberalų sąjūdžio, pastangomis, reprodukcinės sveikatos klausimai buvo įtraukti į valdančiosios koalicijos susitarimą kaip vieni iš tų, kuriuos būtina spręsti, tai mums ši tema labai svarbi“, – žurnalistams antradienį Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Kaip partneriai, kaip bičiuliai, kaip draugai mes negalime užmerkti (akių – BNS) į tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje“, – teigė ji.
V. Čmilytė-Nielsen antradienį susitiks su vizito į Lietuvą atvykstančiu A. Duda.
„Mūsų suplanuotas susitikimas yra pakankamai trumpas. Matyt, pakalbėsime apie bendrus planus, bendrus darbus, gali būt, kad bus paliestos ir kitos temos“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Jos teigimu, susitikime bus gali iškilti ir reprodukcinės sveikatos klausimai.
„Aš manau, kad vienaip ar kitaip ši tema iškils“, – svarstė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pabrėžė, kad Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių, todėl prezidento vizitas yra labai svarbus.
G. Landsbergis: Lietuva neapsimes akla, kad Lenkijoje nėra žmogaus teisių problemų
Lenkija yra strateginė Lietuvos partnerė, tačiau neketina apsimesti akla kaimyninėje šalyje egzistuojančioms žmogaus teisių problemoms, teigia valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
„Vienas kertinių akmenų mūsų santykiuose negali būti judinamas – Lietuvai Lenkija yra strateginė partnerė, buvo ir bus. Čia yra mūsų saugumo akmuo, ant kurio mes statome savo šalies saugumą, energetinės nepriklausomybės akmuo, ir šito akmens nejudino anksčiau nė viena valdžia ir tikiuosi, kad jokia būsima valdžia to taip pat nepadarys“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Tačiau ignoruoti iššūkius, su kuriais susiduria mums, ko gero, artimiausia valstybė yra neįmanoma. Tam draugai ir yra, kad atkreiptų dėmesį, jeigu kas nors yra negerai iki galo arba ne iki galo tvarkoje“, – teigė jis.
Konservatorių lyderis neabejojo, kad antradienį Lenkijos prezidentui A. Dudai viešint Lietuvoje bus atkreiptas dėmesys į žmogaus teisių varžymus kaimyninėje valstybėje.
„Manau, kad šiandien vykstančiuose pokalbiuose bus atkreiptas dėmesys, kad Lietuva neapsimes akla, kad tam tikros problemos žmogaus teisių srityje egzistuoja. Valstybė, kuri kelia aukštus reikalavimus esantiems kaimynams, – turiu galvoje Baltarusiją, šiurkštiems žmogaus teisių pažeidimams, vykstantiems ten, – turėtų tokius taikyti ir sau“, – sakė G. Landsbergis.
Anot jo, šios temos iškėlimas neturėtų pakenkti Lietuvos ir Lenkijos santykiams.
„Labai tikiuosi, kad draugystė yra grįsta abipusiu pasitikėjimu, drąsa ir gebėjimu pasakyti tiesą“, – tvirtino TS-LKD vadovas.
S. Skvernelis teigia, kad naujoji valdžia susigadins santykius su Lenkija
Kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad naujoji valdžia gali sugadinti santykius su Lenkija, jei neįsigilinusi ims kritikuoti situaciją dėl teisės viršenybės principo pažeidimų.
„Pagal tuos pareiškimus realybė tokia tikėtina, kad taip ir bus. Juo labiau, kad taip ir būdavo visuomet, kad būdavo dešinioji valdžia Lietuvoje“, – žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.
Jo teigimu, dešinieji taip pat gali sugadinti ryšius su kaimynine Latvija. Pastaruoju metu konservatoriai kaltino Latviją, kad ji nesilaiko įsipareigojimo boikotuoti Astravo atominę elektrinę.
„Tada mes tiesiog būsime unikalūs, baigiam susipykti su latviais, nes konservatoriai dar neatėję į valdžią išsiuntinėjo laiškus ir grasinimus ir Latvijai, ir kaimyninėms valstybėms. Tai kadangi neturime jokių santykių su Rusija ir Baltarusija, tai beliko susipykti su lenkais ir būsime kaip Pilėnai – apsuptyje kaimynų, su kuriais nebendraujame“, – kalbėjo S. Skvernelis.
S. Skvernelis ragino įsigilinti į situaciją Lenkijoje ir tik tuomet reikšti nuomonę.
„Vien tik tą propagandinę klišę naudojant „teisės viršenybė“ mes toli nenueisime. O dėl tų procesų, kurie vyksta su galimai, sakykime, moterų teisių į apsisprendimą pažeidimu Lenkijoje, vėlgi, nėra viena pusė teisi, yra argumentai ir vienos, ir kitos pusės, galbūt reikia išklausyti. Matyt, ta progą turėsime visi – išklausyti Lenkijos poziciją, Lenkijos prezidento poziciją“, – kalbėjo jis.
Antradienį Vilniuje A. Dudos vizito proga surengta solidarumo su Lenkijos moterimis, protestuojančiomis dėl žmogaus teisių pažeidimų ir abortų draudimų, akcija.
Didžiulius protestus Lenkijoje išprovokavo Konstitucinio Tribunolo sprendimas, kad dabar Lenkijoje galiojantys įstatymai, leidžiantys abortus vaisiaus apsigimimo atvejais, prieštarauja Konstitucijai.
Ši spalį Konstitucinio Teismo paskelbta nutartis dar labiau sugriežtino Lenkijos abortų įstatymus, kurie jau ir taip buvo vieni griežčiausių Europoje. Nutarčiai įsigaliojus, nutraukti nėštumą bus leidžiama tik išžaginimo arba incesto atveju, taip pat tuomet, kai kyla grėsmė motinos gyvybei.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
