Marius Morkevičius/ELTASeimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nematanti poreikio vykstant LRT generalinio direktoriaus rinkimams koreguoti įstatymą.
„Kiek man teko stebėti situaciją ir skaityti teisininkų komentarus, susidaro įspūdis, kad įstatyme yra numatyti įrankiai tokią situaciją išspręsti. Tai viskas yra tarybos ir tarybos pirmininko rankose“, – penktadienį LRT radijui sakė Seimo pirmininkė.
„Yra galimybė spręsti lyginį balsavimą tarybos pirmininko balsu, kas tokiais atvejais paprastai daroma įvairiuose kituose formatuose. Čia, matyt, reikėtų įdėmiai skaityti jau dabar galiojantį įstatymą. Aš tiesą pasakius, nematyčiau poreikio dabar, vykstant procesui, įstatymą dar koreguoti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Nacionalinio transliuotojo LRT tarybai antradienį antrą kartą nepavyko išrinkti įstaigos generalinio direktoriaus, abiem kandidatams – Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei ir Aisčiui Zabarauskui – surinkus po vienodą skaičių tarybos narių balsų.
Dukart nepavykus išrinkti LRT vadovo, birželio 20 dieną vyks LRT tarybos posėdis, kuriame bus sprendžiama dėl naujo įstaigos vadovo konkurso paskelbimo. Konkursas, planuojama, galėtų vykti rugsėjį.
Iki kol bus išrinktas nuolatinis LRT generalinis direktorius, transliuotojui vadovaus penkerių metų kadenciją jau baigusi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ji ir A. Zabarauskas buvo favoritai ir per pirmąją, kovą vykusią atranką. Tada įstaigos vadovo taip pat nepavyko išrinkti jiems surinkus po vienodą LRT tarybos narių balsų skaičių.
Į LRT tarybą narius skirtingu metu deleguoja prezidentas ir Seimas, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
Šiuo metu LRT tarybą sudaro Eugenijus Valatka, Irena Vaišvilaitė, Renaldas Gudauskas, Deimantas Jastramskis, Laura Matjošaitytė, Juozas Pabrėža, Giedrė Švedienė, Mindaugas Jurkynas, Norbertas Černiauskas, Renata Šerelytė-Mendeikienė, Darijus Beinoravičius ir Jonas Staselis.
