ScanpixJeigu Europos Sąjungos (ES) imuniteto pasas ims veikti jau birželį, nėra tikslo skubinti lietuvišką jo atitikmenį, o šias lėšas verčiau investuoti į pagalbą verslui, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Paaiškėjus, kad jau birželį ES gali turėti vadinamąjį imuniteto pasą, darosi akivaizdu, kad mums nebėra tikslo skubinti lietuvišką atitikmenį. Kam leisti lėšas ir kurti produktą, kuris po kelių savaičių pradėtų dubliuotis su europietiškuoju?“ – feisbuke pirmadienį rašė ji.
Pasak parlamento vadovės, šiuo metu racionaliau lėšas skirti padėti verslui, kad šis išliktų.
Ji taip pat svarstė, kodėl Lietuvoje nesiruošiama vertinti antikūnų testo rezultatų, turint galvoje, kad ne visi sirgusieji COVID-19 pranešė apie tai gydytojams, dalis galėjo nežinoti, kad sirgo.
Ji ragino spręsti, kada gauti antrąjį „AstraZeneca“ skiepą, nes ilgas antrosios dozės laukimas gali sumažinti šios vakcinos populiarumą siekiant papildomų atlaisvinimų pasiskiepijusiems.
„Medicinos ekspertai kalba apie tai, kad optimalus laikas – 6–8 savaitės. Taigi, arba trumpiname iki šio termino, arba apie imuniteto kodą kalbame po pirmojo skiepo. Kitaip turėsime dar vieną priežastį diskriminacijai. Kai jau turime „vieno skiepo“ vakciną, kitų abi dozės suskiepijamos su trijų savaičių pertrauka“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
Ji ragino greičiau atsakyti į šiuos ir kitus su imuniteto pasu susijusius klausimus bei tinkamai pasiruošti visoje ES galiosiančiam žaliajam sertifikatui.
Vyriausybė pirmadienį svarstys ir galbūt priims sprendimą dėl galimybių paso. Šis klausimas bus svarstomas neformaliame Vyriausybės pasitarime.
Galimybių pasas turėtų pradėti veikti prieš bendrą visos Europos žaliąjį sertifikatą, ateityje planuojama šias dvi sistemas integruoti.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija anksčiau pristatė tokio paso idėją – jį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą (persirgę COVID-19) arba gavę neigiamą testo rezultatą.
Ministerijos teigimu, toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
Anksčiau svarstyta, kad tokia galimybė galėtų atsirasti iki balandžio pabaigos.
Premjerė: sprendimas dėl galimybių paso – trečiadienį
Sprendimą dėl vadinamojo galimybių paso Vyriausybė priims trečiadienį, sako ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Šiandien (neformaliame ministrų pasitarime – BNS) turėtume technines detales suderinti. Greičiausiai formalų patvirtinimą, sutarę visas redakcijas ir technines dalykus, organizuosime bendra tvarka posėdyje trečiadienį“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Anot jos, galimybių paso sukūrimas daug nekainuos: „Tikrai ne karvę kainuos“.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad lietuviškojo galimybių paso įteisinimo data priklauso nuo Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimų.
„Techniškai sistema yra paruošta. Ministerija turi dar padaryti keletą jos jurisdikcijai priklausančių dalykų. Tai ir nuo jų nusiteikimo tas (paso startas – BNS) priklausys“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Pasak jos, skiepijimui Lietuvoje vykstant sparčiai, tikėtina, galimybių paso galiojimas būtų trumpas, nes birželio antroje pusėje turėtų pradėti veikti europinis žaliasis pasas, į kurį lietuviškasis dokumentas būtų integruotas.
„Jeigu taip įvyktų, kad greitai susiskiepysime ir galėsime viską atsiverti, tai galbūt galimybių paso ilgainiui ir nereikės“, – tvirtino ministrė.
Premjerės teigimu, Lietuvoje įteisinant galimybių pasą reikia ieškoti tokio sprendimo, kad atsiradus europiniam „žaliajam“ sertifikatui, nereikėtų visko daryti iš naujo.
Pasak jos, lietuviškas galimybių pasas yra tarpinis variantas iki europinio sertifikato, kurio paskirtis, premjerės teigimu, yra visiškai kitokia – karantino metu leisti pasiskiepijusiems, koronavirusu persirgusiems ar neigiamą testą turintiems žmonėms laisviau dalyvauti renginiuose, lankytis kavinėse, rengti asmenines šventes.
„Jo (europinio sertifikato – BNS) pagrindinė mintis ir paskirtis yra labiausiai susijusi su kelionėmis tarp šalių ir tai reiškia, kad tai turi būti sistema, kurią šalys pripažįsta arba daugiašaliu, arba dvišaliu pagrindu. Čia mes kalbame apie visiškai vidinius tikslus, kurie galėtų leisti tuo metu, kai epidemiologinė situacija dar neleidžia panaikinti karantino apribojimų, dalį veiklų vykdyti taikant tam tikras sąlygas, susijusias su žmonių paskiepijimu arba imuniteto turėjimu persirgus arba pasitikrinimu, kad žmogus nėra užkrėstas“, – sakė I. Šimonytė.
„Tai tie du dalykai (pasai – BNS) gal ne taip stipriai tarpusavyje susiję. Jie gal labiausiai susiję techniniu sprendimu – reikia ieškoti tokių sprendinių, kad atsiradus europiniam sprendiniui, nebūtų kažkoks konfliktuojantis ir nereikėtų visko daryti iš naujo“, – pridūrė ji.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
