Meniu
Prenumerata

šeštadienis, sausio 28 d.


KARAS UKRAINOJE
V. Čmilytė-Nielsen: Rusijos užpulta Ukraina moka Vakarų neryžtingumo kainą
BNS
Paulius Peleckis/BNS
V. Čmilytė-Nielsen, R. Stefančiukas, T. Grodzkis.

Rusijos užpulta Ukraina moka ir Vakarų neryžtingumo kainą, trečiadienį atidarydama Lietuvos, Lenkijos bei Ukrainos parlamentų narių Asamblėjos sesiją sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Ši sesija sušaukta jau dešimtą mėnesį vykstant žiauriam Rusijos karui prieš Ukrainą. Tenka pripažinti, kad jis mums nebuvo netikėtas – būtent mums, šio regiono valstybėms, turinčioms karčios istorinės patirties ir matančioms reiškinius ar įvykius tokiais, kokie jie yra, o ne tokiais, kokius mes norėtume juos matyti“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Ji priminė, kad prieš metus šios asamblėjos sesijoje priimtu bendru dokumentu parlamentarai kreipėsi į Europos Sąjungą, NATO ir kitas sąjungininkes bei tarptautinę bendruomenę, ragindami imtis visų priemonių, kurios užkirstų kelią Rusijos tolesnei agresijai prieš Ukrainą.

„Deja, mūsų kvietimas imtis visų priemonių nebuvo tinkamai išgirstas, todėl šiandien iš dalies ir dėl tarptautinės bendruomenės neryžtingumo žūsta Ukrainos žmonės, griaunami Ukrainos miestai ir kritinė infrastruktūra“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Šią neryžtingumo ir nuolaidžiavimo kainą moka ne tik Ukraina, bet ir nemaža dalis tarptautinės bendruomenės“, – pridūrė ji.

Seimo pirmininkės teigimu, jeigu Rusijai būtų iš karto pasiųstas nedviprasmiškas signalas, kad bus siekiama visiško rusiškos naftos ir dujų embargo, sukurtas specialusis tribunolas ir Rusija bus šalinama iš tarptautinių organizacijų ir izoliuojama, bus įvesti griežti apribojimai Rusijos piliečiams ir imamasi kitų politinių ir diplomatinių priemonių, šiandien būtų išsaugotos tūkstančių žmonių gyvybės.

„Mums nereikėtų spręsti, iš kur paimti trilijoną eurų Ukrainos atstatymui ir rūpintis 8 mln. Ukrainos karo pabėgėlių“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

Pasak jos, nepaisant to, net ir dabar yra manančių, jog karas nėra jų rūpestis bei vadino tokį požiūrį netoliaregišku.

Seimo pirmininkė vylėsi, jog kitais metais Asamblėjos posėdis galės vykti Ukrainoje.

„Trišalis Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimas – tai organiškas visų trijų valstybių siekis kurti regiono ateitį, išnaudojant mūsų istorinės ir kultūrinės bendrystės privalumus. Šis, Liublino trikampio pavadinimą įgavęs bendradarbiavimo formatas atskleidžia mūsų trijų šalių potencialą, dar labiau mus suartina ir sukuria pridėtinę vertę kiekvienai valstybei atskirai“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Ragino atsisakyti iliuzijų dėl Rusijos

Asamblėjos sesijos atidaryme dalyvauja Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas ir Lenkijos Senato maršalka Tomaszas Grodzkis.

Pasak Lenkijos Senato maršalkos, diskusijos Asamblėjoje vyks „dėl paramos didvyriškai ukrainiečių tautai“ bei apie regiono saugumą plačiąja prasme.

„Atstovaujame tautoms, patyrusioms karo žiaurumus ir žinančioms taikos kainą, todėl suprantame, kaip svarbu nekovoti už suverenitetą vieniems“, – kalbėjo T. Grodzkis.

Jo teigimu, dabartinė Rusija kartoja „stalinistinius modelius“, tačiau šiandien Europa yra labiau susivienijusi ir nėra abejinga ukrainiečių tautai.

T. Grodzkis įspėjo, kad karas gali trukti ilgai, o Rusija jį naudos kaip destabilizavimo įrankį pasauliniu mastu.

„Europinė tvarka, kurią mes kūrėme nuo Sovietų sąjungos žlugimo, ir mus bandoma sugrąžinti į Šaltojo karo laikus. Esant tokiai situacijai, bet kokios viltys sugrįžti prie bendradarbiavimo tarp Vakarų ir Rusijos yra tik iliuzija“, – kalbėjo Lenkijos Senato maršalka.

„Politika, paremta iliuzija, niekada nebus efektyvi“, – pridūrė jis.

Kaip pranešė Seimo pirmininkės atstovė, bendrame Asamblėjos pareiškime turėtų atsidurti svarbiausi Liublino trikampio uždaviniai ir tikslai, iš kurių esminis – visa apimantis pasižadėjimas glaudžiai bendradarbiauti dvišaliu ir daugiašaliu formatais, kad Ukrainos integracija į Europos Sąjungą ir NATO būtų kuo greitesnė.

„Tai ambicingas tikslas, tačiau vienintelis įmanomas, siekiant užtikrinti ilgalaikį Ukrainos, o ir viso regiono stabilumą, saugumą ir gerovę“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Jums nereikia nieko aiškinti“

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas teigė, jog Lenkija ir Lietuva yra tos šalys, kurios geriausiai supranta esamą situaciją.

„Jūs – tie, kurie geriausiai supranta realybę, jūs tie, kuriems nereikia aiškinti, jūs tie, su kuriais reikia tiesiog galvoti ir mąstyti apie ateities planus“, – kalbėjo R. Stefančukas.

„Jūs visada tikėjote ir tikite Ukraina, viską darote, kad Ukraina nugalėtų“, – sakė jis.

Pasak politiko, pasaulis per „rožinius akinius“ žiūrėjo į situaciją ir labai vėlai sureagavo į grėsmes iš Rusijos.

„Dabar visi supranta, kas yra Kremliaus režimas ir ko galima tikėtis iš Rusijos Federacijos ateityje. Būtent dabar yra laikas adekvačiai reaguoti ir žingsnius daryti, kad mes savo pavyzdžiu įkvėptume kitas Europos tautas, kitus Europos parlamentus kovoti už demokratiją vertybes ir bendrus idealus“, – kalbėjo Ukrainos parlamento vadovas.

„Noriu užtikrinti, kad mes ne tik nugalėsime, bet ir atstatysime Ukrainą kaip europinę valstybę“, – tvirtino jis.

Jis vardijo, jog besiginančiai šaliai reikia oro gynybos priemonių, atnaujinti energetikos infrastruktūrą, be to, finansinės pagalbos.

Pasak R. Stefančiuko, Ukraina, nepaisant „teroristinio Rusijos apšaudymo“ turi iniciatyvą fronte, be to, nepraranda žmogiškumo ir net besigindama nuo agresijos padeda kitiems.

„Mes suprantame, kad badas negali būti ginklas ir kaip atsakinga šalis padarysime viską, kad būtų užtikrintas pasaulio maisto saugumas“, – sakė jis.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas dėkojo už palaikymą jo šaliai siekiant narystės NATO ir ES.

„Kiekviena valstybė turi teisę pasirinkti aljansus ir savo saugumo priemones“, – pabrėžė jis.

Trečiadienį taip pat vyks Parlamentinės Asamblėjos komitetų posėdžiai.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos trišalė Parlamentinė Asamblėja įsteigta 2005 metais Ukrainos mieste Lucke. Tai konsultacinė tarpparlamentinė institucija, svarstanti bendrus interesus atitinkančius klausimus ir projektus.

Asamblėjos sesijos vyksta paeiliui Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.

2022 12 07 10:42
Spausdinti