Meniu
Prenumerata

šeštadienis, gegužės 25 d.


INTERVIU
V. Dombrovskis: subsidijos Ukrainos grūdams vežti per Baltijos uostus nesvarstomos
BNS
Europos Komisija
Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis.

Vilniuje viešintis už prekybą atsakingas Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis, sako, kad Lietuvos politikų bei Ukrainos žemdirbių prašomos subsidijos grūdams gabenti per Klaipėdos ir kitus Europos uostus Briuselyje nėra svarstomos. Tačiau EK, anot jo, nagrinėja, kaip sumažinti jų transportavimo išlaidas sprendžiant procedūrų ar infrastruktūros problemas.

„Yra finansavimas, skirtas pašalinti konkrečioms kliūtims, kurios trukdo veikti solidarumo koridoriams. Taigi šiuo požiūriu tam tikras finansavimas prieinamas. Tačiau konkrečiai transporto išlaidų subsidijavimo mes šiuo metu nesvarstome“, – interviu BNS sakė V. Dombrovskis.

„Verčiau žiūrime, kas galėtų būti padaryta, kad transporto išlaidos būtų sumažintos per tikslinius administracinius ar infrastruktūros patobulinimus“, – pridūrė jis.

Vis dėlto, pasak V. Dombrovskio, EK palaiko Lietuvos siūlymą muitinės formalumus, fitosanitarinę patikrą ir kitas procedūras perkelti nuo Ukrainos ir Lenkijos sienos iki Bendrijos uostų, pavyzdžiui, Klaipėdos.

Kitos interviu temos:

– Šiuo metu Lietuvoje vyksta intensyvūs debatai dėl Vyriausybės pateikto mokesčių reformos paketo. Ar jūs esate susipažinęs su šiuo paketu bei diskusijomis? Kokia Europos Komisijos pozicija dėl šio mokesčių reformos paketo?

– Žinoma, kad mes esame susipažinę su šiomis diskusijomis. Mokesčių reforma taip pat yra svarbi (Europos Sąjungos – BNS) ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF – BNS) Lietuvai dalis. Be to, yra konkretūs etapai ir tikslai, kuriuos reikia pasiekti, kad būtų gautas RRF finansavimas.

Jūs žinote, kad šiuo metu 26 mln. eurų yra sustabdyti dėl to, kad nebuvo pilnai įgyvendinti du etapai ir tikslai. Mes bendradarbiaujame su Lietuvos valdžia, tai šiandien (ketvirtadienį – BNS) vėliau taip pat ketinu aptarti su ministre pirmininke bei finansų viceministru. Svarbu, kad mokesčių reforma atitiktų pagal RRF planą prisiimtus Lietuvos įsipareigojimus, kad būtų pasiekti numatyti etapai ir tikslai, o pinigai galėtų toliau pasiekti Lietuvą.

– Minėjote Lietuvai laikinai sustabdytą 26 mln. eurų RRF plano lėšų sumą. Kaip konkretūs mokesčių pakeitimai paveiks Lietuvai pagal RRF planą numatytas išmokas ir kiek konkrečiai lėšų Lietuva galėtų prarasti, jeigu mokesčių reforma įstrigtų?

– Pirmiausia, dabartinis lėšų sustabdymas yra susijęs su tarpinių etapų neįvykdymu, kuriuos taip pat seka su paraiška kitam mokėjimui susiję etapai. Todėl sakau, kad tos sumos gali padidėti. Manau, kad šiuo metu į tai nereikėtų sutelkti dėmesio. Labiau reikėtų jį sutelkti į tai, kad mokesčių reforma būtų priimta tokia forma, kuri atitiktų Lietuvos įsipareigojimus RRF planui ir atitinkamai Lietuva galėtų pasinaudoti visa jai numatyta finansavimo suma.

– Liepą Lietuvos užsienio reikalų, susisiekimo bei žemės ūkio ministrai Europos Komisijos pareigūnams, taip pat ir jums, adresuotame laiške paragino sustiprinti alternatyvų Ukrainos grūdų eksporto maršrutą per Baltijos šalis. Kokios, jūsų manymu, yra šio maršruto galimybės ir perspektyvos?

– Iš tiesų, tai yra tema, ties kuria mes intensyviai dirbame mūsų jungtinėje koordinacinėje platformoje, taip pat dvišaliu pagrindu su Bendrijos narėmis bei pačia Ukraina. Kad susidarytume bendrą vaizdą apie vadinamuosius solidarumo koridorius – pagrindinis jų dabar yra Dunojus. Tikslas – iki metų pabaigos pasiekti, kad per mėnesį būtų išgabenta 4 mln. tonų grūdų. Vertinama, kad Ukrainos grūdų eksporto poreikis ateinančius 12 mėnesių sieks 4,7 mln. tonų per mėnesį, o gal net bus šiek tiek didesnis.

Akivaizdu, kad mums taip pat reikia atkreipti dėmesį į Lenkijos ir Baltijos šalių koridorių. Tai yra solidarumo koridorių dalis ir mes taip pat ieškome būdų, kaip pašalinti konkrečius „butelio kaklelius“, kad šiuo koridoriumi būtų lengviau naudotis. Pavyzdys – konkretus Lietuvos pasiūlymas perkelti muitinės ir fitosanitarinę krovinių kontrolę į Baltijos šalių uostus.

– Kaip jūs vertinate šį pasiūlymą?

– Iš Komisijos pusės tai palaikome, taip pat ieškome kitų konkrečių patobulinimų, kuriuos būtų galima atlikti. Žinoma, reikia pripažinti, kad logistiškai tai yra gana sunkus koridorius, kadangi geležinkelio vėžė Ukrainoje, Lenkijoje ir Lietuvoje skiriasi. Tai padidina išlaidas ir logistinius sunkumus. Tačiau yra tam tikrų dalykų, kaip galime pagerinti šios krypties funkcionavimą ir būtent ties tuo mes dirbame.

– Kaip tos logistinės kliūtys galėtų būti išspręstos?

– Šiuo metu nesame tokioje pozicijoje, kad galėtume perstatyti geležinkelius ar užbaigti strateginį „Rail Baltica“ projektą – tai nėra trumpo laikotarpio sprendimai. Trumpuoju laikotarpiu mes daugiau žiūrime, kaip būtų galima supaprastinti kai kurias procedūrines kliūtis, kurias minėjau anksčiau, taip pat į kai kuriuos tikslinius infrastruktūros pajėgumų patobulinimus, kuriuos būtų galima padaryti.

– Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad Ukrainos grūdų gabenimas per Klaipėdos uostą yra ne tik logistinis, bet ir ekonominis klausimas, kuriam reikalinga Europos Sąjungos finansinė pagalba. Ar Europos Komisija planuoja suteikti kokią nors finansinę pagalbą ar subsidijų grūdų gabenimui per Klaipėdą ir kitus Baltijos šalių uostus?

– Manau, kad reikia atskirti du dalykus – yra finansavimas, skirtas pašalinti konkrečias kliūtis, kurios trukdo veikti solidarumo koridoriams. Taigi, šiuo požiūriu tam tikras finansavimas prieinamas. Tačiau konkrečiai transporto išlaidų subsidijavimo mes šiuo metu nesvarstome. Verčiau žiūrime, kas galėtų būti padaryta, kad transporto išlaidos būtų sumažintos per tikslinius administracinius ar infrastruktūros patobulinimus.

– Viena sričių, už kurią esate atsakingas – prekybos partnerystė su Kinija. Kokias perspektyvas matote kalbant apie ekonominius Europos Sąjungos ir Kinijos santykius? Kokių priemonių šioje srityje artimiausiu metu ketina pasiūlyti Komisija?

– Kalbant apie Kiniją, tai yra antra didžiausia Europos Sąjungos prekybos partnerė, su kuria mes turime labai sudėtingus santykius. Kai kuriose srityse Kinija yra mūsų bendradarbiavimo partnerė. Pavyzdžiui, kalbant apie kovą su klimato kaita, akivaizdu, kad Kinijos, kaip didžiausios pasaulio teršėjos, dalyvavimas mums yra reikalingas. Taip pat Kinija yra mūsų ekonominė konkurentė, o kai kuriose srityse ir sisteminė varžovė, kadangi ši šalis propaguoja kitokį socioekonominį modelį. Taigi, mes turime naviguoti visoje šioje sudėtingoje situacijoje.

Pastaruoju metu dėmesys buvo sutelktas į tai, kas vadinama mūsų santykių rizikų mažinimu, bei diversifikuotų ir atsparių tiekimo grandinių užtikrinimą Europos Sąjungai, įskaitant ir, pavyzdžiui, naudingąsias iškasenas.

Kalbant apie Kiniją dar konkrečiau, mes taip pat turime daugybę prekybos dirgiklių ir apskritai mūsų ekonominiai santykiai yra nesubalansuoti. Europos Sąjunga su šia šalimi turi beveik 400 mlrd. eurų prekybos deficitą. Visas šias temas ketinu iškelti savo kolegai Kinijoje, kurioje lankysiuosi šį mėnesį siekiant aukšto lygio ekonominio dialogo.

– Ką jūs ir Europos Komisija mano apie griežtą Lietuvos poziciją Kinijos atžvilgiu? Kaip visa tai atrodo Briuselyje?

– Kaip žinote, Europos Sąjunga palaikė Lietuvą, kuomet ji susidūrė su Kinijos ekonomine prievarta. Prieš Kiniją mes iniciavome bylą Pasaulio prekybos organizacijoje, dėl to buvo sudaryta arbitrų kolegija – dabar turime sulaukti jos procedūrų. Taip pat baigėme darbą dėl vadinamos kovos su trečiųjų šalių prievarta priemonės (angl. Anti-coercion instrument – BNS), kuri leistų Europos Sąjungai greičiau ir efektyviau reaguoti tais atvejais, kai Bendrija ar jos šalys narės susidurtų su tokio pobūdžio ekonomine prievarta.

– Jūsų darbotvarkėje nurodyta, kad vizito Lietuvoje metu aptarsite Baltijos valstybių verslo sunkumus pritraukiant kapitalo. Gal galite detalizuoti, kokius iššūkius ir sunkumus matote šioje srityje ir kaip jie turėtų būti įveikti?

– Pirmiausia, tai yra mūsų darbo, susijusio su Kapitalo rinkų sąjunga, dalis, kur viena iš dėmesio krypčių yra kapitalo rinkų plėtra mažesnėse šalyse narėse, taip pat šalyse, kur yra mažesnės kapitalo rinkos. Kalbant apie Baltijos šalis Komisija labai palaiko iniciatyvą sukurti regioninę Baltijos šalių kapitalo rinką, kadangi mes manome, kad tai svarbu norint pasiekti tam tikrą mastą.

Taip pat kyla klausimų dėl geopolitinių rizikų, lemiančių investuotojų priimamus investicinius sprendimus, susijusius ne tik su Baltijos, bet ir su kitomis Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Taigi, mes ieškome būdų, kaip šios šalys galėtų pasinaudoti turimu Europos Sąjungos finansavimu, įskaitant Sanglaudos fondą, RRF ar planą „REPowerEU“, kad būtų užtikrintas tolesnis jų ekonominis vystymasis.

– Mano kitas klausimas susijęs su energetika. Kaip Europos Komisija ir jūs, kaip Latvijos pilietis, žiūrite į nesenus Baltijos šalių nesutarimus dėl elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa datos?

– Verčiau kalbėčiau apie naujausius susitarimus. Kaip žinia, Baltijos šalys susitarė perkelti desinchronizaciją nuo Rusijos sistemos ir sinchronizaciją su Europos sistema iš 2025-ųjų pabaigos į tų metų vasarį. Taigi, buvo susitarta šį terminą paspartinti. Iš Europos Komisijos pusės mes tai remiame ne tik politiškai, bet ir finansiškai. Sinchronizacija yra svarbi vadinamojo BEMIP – Baltijos energijos rinkos integravimo (į Europos Sąjungą – BNS) – plano dalis.

Kuomet kaimyninės šalys yra įsitraukusios į didelius infrastruktūros ar jungčių projektus, dažnai kyla kokių nors nesutarimų. Svarbu, kad vyktų dialogas ir šalys rastų būdą, kaip išspręsti šiuos nesutarimus. Europos Komisija dažnai nori ir gali tai palengvinti.

– Nuo kitų metų vėl galios Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklės, pagal kurias Bendrijos šalių biudžetų deficitas negalės viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kaip tai paveiks šalių narių, tarp jų ir Lietuvos, biudžetus?

– Europos Komisija jau pateikė fiskalines gaires 2024-iems metams. Apskritai mes pabrėžiame, kad šioje aukštos infliacijos aplinkoje reikia daugiau fiskalinės drausmės, nes, mūsų vertinimu, fiskalinės paskatos dabar labiau skatintų ne ekonomiką, bet infliaciją. Dėl to Europos Centrinis Bankas būtų priverstas dar labiau griežtinti pinigų politiką. Taigi, tai gali duoti net priešingą rezultatą.

Todėl šalis nares raginame siekti sumažinti biudžeto deficitus. Sakyčiau, tai ypač aktualu Baltijos šalių atveju, atsižvelgiant į faktą, kad jos susidūrė su vienu didžiausių palūkanų normų augimu, taip pat dėl geopolitinių rizikų nulemto valstybių skolinimosi. Taigi, svarbu, kad Lietuva, kaip ir kitos šalys, laikytųsi fiskalinių gairių.

– Paskutinis klausimas – ne apie ekonomiką ir politiką. Ar jūs stebėjote Latvijos rinktinės rungtynes šiuo metu vykstančiame pasaulio krepšinio čempionate? Ar esate patenkintas komandos pasirodymu?

– Žinoma, kad tai buvo pozityvus siurprizas. Stebėjau rungtynes ir sakyčiau, kad kiekvienos jų kėlė vis daugiau jaudulio. Deja, Latvija, kaip ir Lietuva, nepateko į pusfinalį, tačiau vis tiek tai buvo labai įspūdingas pasirodymas. Tą patį galiu pasakyti ir apie Lietuvos rinktinę.

2023 09 08 09:48
Spausdinti