Meniu
Prenumerata

antradienis, gegužės 28 d.


DARBAS IŠ „NAMŲ“
V. Gapšys: jei nuteistasis gali darbuotis autoservise, aš galiu dirbti Seime interviu
ELTA
Edvard Blaževič Alfa.lt
Vytautas Gapšys.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas ir laisvės atėmimo bausmę Kauno kalėjime šiuo metu atliekantis parlamentaras Vytautas Gapšys įsitikinęs, kad nors ir negali balsuoti dėl įstatymų pakeitimų, jis įkalinimo įstaigoje dirba Seimo nario darbą, per padėjėjus teikdamas teisės aktų pataisas. Politikas savo pozicijos nekeičia – jis neatsisakys parlamentaro mandato ir sieks, kad kalėjimo administracija leistų jam fiziškai dalyvauti Seimo posėdžiuose.

V. Gapšys interviu Eltai pasakojo, kad kalėjime siekia kuo aktyviau dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose parlamente – skaito parlamento plenarinių posėdžių stenogramas, per padėjėjus teikia įstatymo projektus, siunčia į institucijas įvairias užklausas.

„Ką Seimo nariai veikia nuo sausio iki kovo 10 dienos? Dalis kolegų „sužibėjo“, būdami kalnuose ir kitur atostogaudami. Tai kodėl mano veikla, kai registruoju projektus, nesiskaito kaip darbas? O buvimas kalnuose traktuojamas kaip darbas? (…) Taip, esu apribotas, nes negaliu balsuoti komitetų ir plenariniuose Seimo posėdžiuose, bet susipažinti su darbotvarke, klausimais, teikti pasiūlymus aš galiu. Dėl to aš manau, kad dirbu Seimo nario darbą“, – aiškino V. Gapšys.

Politikas viliasi, kad jam pavyks įrodyti, jog jis galėtų fiziškai važiuoti darbuotis į Seimą. Jei ne, pasak V. Gapšio, tašką diskusijose dėl to, kokiu būdu turėtų dirbti kalėjime esantis Seimo narys, padės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

V. Gapšys tikisi, kad LAT sulauks išteisinimo vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Jis kartoja manantis, jog ketverius su puse metų laisvės atėmimo bausmę jam skyręs Apeliacinis teismas negalėjo priimti sprendimo šioje byloje.

Nuo politikos nenutolęs ir aktualijas sekantis V. Gapšys teigė turintis patarimų dėl teisėsaugos veiksmų neseniai išsiskirstyti svarsčiusiai Darbo partijai. Politikas buvusius bendražygius ragina susikaupti, nepulti į paniką ir nepriimti neapgalvotų sprendimų.

– Ar Jūs pats susitaikėte su situacija, kokioje dabar esate? Ar dabar, tai yra praėjus keturiems mėnesiams nelaisvėje, į situaciją žvelgiate kitaip negu iš pradžių, nuskambėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui?

– Natūrali pirma reakcija yra susijusi su santykiu su šeima. Tuos santykius palaikome: susitinkame, išnaudojame visus pasimatymus, bendraujame nuotoliniu būdu su vaikais. Nėra taip, kad mus čia fiziškai skriaudžia. Čia, įstaigoje, yra nedaug tų žmonių. Tiesiog gyveni, laikaisi tų taisyklių, kurios čia apibrėžtos, ir judi į priekį.

– Kaip jūsų šeima reagavo į jums skirtą laisvės atėmimo bausmę?

– Tai nėra lengva situacija ir ji šeimos santykius veikia, bet su žmona darome viską, kad vaikai patirtų kuo mažiau streso, kad būtų galima palaikyti bendravimą. Pavyzdžiui, pavyko susiderinti dėl nuotolinių pasimatymų. Jų metu kompiuterio pagalba gali padėti vaikams ruošti namų darbus.

Tiesa, pavyzdžiui, nėra galimybės turėti pasimatymų sekmadieniais. Nesant šiai galimybei, kitomis dienomis atvežti į įstaigą pasimatymui nepilnamečius vaikus sunkiau. Iškėliau tą klausimą įstaigoje. Tam yra speciali nuteistųjų taryba, ji tą klausimą dėl pasimatymų sekmadieniais aptars. (...) Darbo dienomis žmona vežioja vaikus į ugdymo įstaigas, pati žmona dirba, tai natūralu, kad pasimatymams lieka tik savaitgaliai. Be to, vaikai lanko ir būrelius. Kito žmogaus atveju jo dukra mokosi muzikos mokykloje ir šeštadieniais turi užsiėmimus, koncertus. Tad kada žmogui su dukra bendrauti? Taigi, keliame tokius klausimus.

Pavyzdžiui, pavyko išspręsti klausimą dėl mokesčių deklaravimo. (...) Iki šiol čia nebuvo tinkamai sudaryta galimybė tai padaryti elektroniniu būdu. Iškėliau šį klausimą, parašiau teisingumo ministrei ir gavau atsakymą, kad informuota Kalėjimo tarnyba, jog būtų sudaryta galimybė nuteistiesiems deklaruoti mokesčius elektroniniu būdu. (...) Prieiga prie kompiuterio, interneto įstaigoje yra, tik yra ribotas internetinių puslapių, prie kurių gali prieiti, skaičius. Aš, pavyzdžiui, stebiu Seimo posėdžius.

– Yra galimybė Seimo posėdžius stebėti tiesiogiai?

– Vaizdo transliacija neprieinama, nes Seimas posėdžius transliuoja ne per savo internetinę svetainę, o per platformą „Youtube“, o šis puslapis nėra įtrauktas į sąrašą tų, prie kurių galima prieiti. Bet pasiimu visą Seimo plenarinių posėdžių stenogramą ir aš turbūt dažnai geriau žinau, kas vyko Seimo posėdyje, negu kiti Seimo nariai, kurie tiesiog pusę posėdžio kažkur lakstė. Skaitant posėdžių stenogramas, mano atsilikimas nuo posėdžių yra galbūt kelios dienos, bet gylis, ką žinau, kas vyko Seimo posėdyje, yra didesnis nei tų, kurie sėdi Seimo salėje, kalbasi tarpusavyje ar būna laisvalaikio zonoje.

– Užsiminėte apie tai, kuo užsiimate kalėjime, tai gal galite apibūdinti savo dieną?

– Perėjau į vasaros režimą, tai keliuosi šiek tiek anksčiau. Atsikeliu po 6 val., papusryčiauju, 7-8 val. skiriu Seimo nario veiklai, pasižiūriu žinias, dabar, pavyzdžiui, dirbu su Tarptautinės energetikos agentūros dokumentais, nes Seime pristatinėjama nacionalinės energetikos vizija 2050 metams. Kai kuriomis dienomis imuosi kitos veiklos, kuri priskirta kalėjime. Kitomis dienomis, kaip minėjau, peržiūriu Seimo posėdžių stenogramas, Seimo komitetų darbotvarkes, reaguoju į parlamentarų iniciatyvas, tarkime, rengiu pasiūlymus. Pasiūlymą reikia parengti, išsiųsti paštu, pasirašyti.

– Jūsų įstatyminės iniciatyvos iš kalėjimo pasiekia Seimą?

– Puikiausiai. Esu registravęs ir įstatymo projektų, ir pasiūlymų projektams. (...) Galiausiai mano įstatymo projektus Seime pristato frakcijos kolegos.

– Siunčiate teisės aktų projektus per savo patarėjus ir padėjėjus?

– Taip, žinoma.

– Kiek jų dabar turite įdarbinęs?

Padėjėjų skaičių aš sumažinsiu, nes tiesiog laukiu galimybės susijungti su jais normaliam pokalbiui. Manau, kad jų liks trys ar keturi, kurie ten Seime darbuosis. (…)

– Ar dar kažkas be Andriaus Mazuronio iš politinių bendražygių ar kitų kolegų buvo Jus aplankę kalėjime?

Buvo su A. Mazuroniu atvažiavę. (...) Atvažiavo vienas kolega iš partijos, tada atvyko žmogus, kuris ir man, ir A. Mazuroniui patarinėja. Buvo norinčių ir daugiau atvažiuoti, bet tiesiog nėra fiziškai galimybės, nes pasimatymus pirmiausiai skiriu šeimai.

– Neseniai teismas nepriėmė Jūsų skundo, kuriuo siekėte, kad Seimo nario darbas Jums būtų prilygintas darbinei veiklai čia, kalėjime. Ar tokiu būdu siekiate galimybės prie Seimo plenarinių ir komiteto posėdžių prisijungti nuotoliniu būdu?

– Galimybė dalyvauti posėdžiuose nuotoliniu būdu būtų, jei tik kas norėtų ją duoti. Pagal Bausmių vykdymo kodeksą, veikla kitose įstaigose ar organizacijose gali būti pripažinta darbine veikla. Svarbiausia, kad tai nebūtų susiję su darbu užsienyje, kad darbas truktų bent 80 valandų per mėnesį. (...) Ką Seimo nariai veikia nuo sausio iki kovo 10 dienos? Dalis kolegų „sužibėjo“, būdami kalnuose ir kitur atostogaudami. Tai kodėl mano veikla, kai registruoju projektus, nesiskaito kaip darbas? O buvimas kalnuose traktuojamas kaip darbas? (…) Taip, esu apribotas, nes negaliu balsuoti komitetų ir plenariniuose Seimo posėdžiuose, bet susipažinti su darbotvarke, klausimais, teikti pasiūlymus aš galiu. Dėl to aš manau, kad dirbu Seimo nario darbą.

– Kiek įstatymų projektų ir pasiūlymų, būdamas kalėjime, spėjote per patarėjus įregistruoti Seime?

– Registruoti keli pasiūlymai, vienas įstatymo projektas, dar vienas projektas paruoštas, dar vienas yra ruošiamas. (...)

Minėtą teismo sprendimą dėl skundo nepriėmimo, kiek kalbėjausi su advokatu, apskųsime Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Aš savo ruožtu parašysiu naują prašymą pripažinti mano Seimo nario veiklą darbine veikla. (...) Įstatymai nustato sąlygą, kad pirmiausia nuteistasis turi siekti įsidarbinti ne bausmės atlikimo vietoje. Tai aš tą darbą, kaip Seimo narys, dirbu. Neužmirškite Konstitucijos nuostatos, kad aš negaliu dirbti jokio kito darbo, išskyrus savo tiesioginį darbą. Taigi, čia kyla konstitucinis klausimas, ar čia, kalėjime, aš galiu iš viso užsiimti kažkokia kita veikla, nes už tą kitą darbinę veiklą yra mokama išmoka. Kalėjimas maždaug per metus man sumokės apie 2000 eurų už tą darbinę veiklą, bet, kaip minėjau, Seimo narys negali gauti kitokį atlygį, išmokas, išskyrus užmokestį už savo veiklą.

– Kokį darbą kalėjime dirbate?

– Tvarkau patalpas. Bet, kaip sakiau, aš, pagal Konstituciją, už šį darbą negaliu gauti atlygio. Be to, turiu darbą už kalėjimo ribų. (...) Bet Kalėjimų tarnyba užsispyrė, nepripažįsta mano Seimo nario veiklos kaip darbo. Man parašė, kad negali Seimo nario veiklos pripažinti darbu, nes jis susijęs ir su komandiruotėmis užsienyje. Bet aš ir neprašau kažkur išvažiuoti. (...)

– Teikiate įstatymo projektus per kolegos, per patarėjus. Bet balsuoti už įstatymo pataisas, tai yra įgyvendinti vieną svarbiausią Seimo nario mandato realizavimo sąlygų, juk negalite. Ar tikrai jaučiatės galintis sakyti, kad pilnai dirbate Seimo nario darbą?

– Turbūt nėra Seimo nario, kuris 100 procentų dalyvautų visuose balsavimuose parlamente. Taip, aš jaučiuosi blogai, kad negaliu balsuoti ir sutinku, kad tai nėra visiškai pilnavertis Seimo nario darbas. Bet, jeigu atsiversite Seimo statutą, pamatysite, kad Seimo nario balsavimai, nors tai yra labai svarbi konstitucinė tavo darbo dalis, jie nėra vienintelis darbas. Įstatymo projektų rengimas, registravimas, užklausų teikimas yra ne mažiau svarbus dalykas. Manau, kad ta teisėkūros inicijavimo, parlamentinės kontrolės teisė, kartais yra svarbesnė nei mygtuko spaudinėjimas. Bet, jei pažiūrėsime, Bausmių vykdymo kodeksą, jis man netruko dalyvauti Seimo posėdžiuose.

– Bet kaip tai padaryti? Kaip Jūs galite dirbti Seimo nario darbą iš kalėjimo?

– Bausmių vykdymo kodeksas leidžia dirbti darbą už bausmės atlikimo vietos ribų. Jei asmuo dar negali išvykti iš bausmės atlikimo vietos, turi būti pasirašyta sutartis tarp kalėjimo ir įstaigos. Kadangi ta sutartis labiau tinkama ne Seimo darbui, o, tarkime, tam, kad asmuo galėtų važiuoti remontuoti pastatus, tai šioje vietoje kyla klausimų. Jei formaliai prašyčiau leisti išvažiuoti dirbti į Seimą, tai gaučiau atsakymą, kad to negaliu, nes nėra pasirašyta sutartis. Bet, pagal įstatymą, manau, kad turiu tokią teisę ir tikiu, kad iki to prieisime, tačiau greičiausiai tai jau bus po kasacinio teismo proceso dalies byloje. Aš bandysiu įrodyti, kad, jei nuteistasis gali išvažiuoti dirbti, tarkime, į autoservisą, tai galiu ir aš išvažiuoti dirbti į Seimą.

– Kitaip tariant, vienas iš variantų, kurio siekiate, yra galimybė Jums iš kalėjimo vykti į Seimą, ten dirbti plenarinio posėdžio metu ir tada grįžti į įkalinimo įstaigą, taip?

– Taip. Tokia įstatyminė galimybė yra. Aišku, jos įgyvendinimas sukeltų tam tikrų klausimų, bet manau, kad tai yra įmanoma. (...)

Sausį teikiau prašymą gauti leidimą nuotoliniu būdu dalyvauti Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose. (...) Bet man buvo atsakyta, kad negaliu to daryti, nes priklausau paprastai nuteistųjų grupei, o tokiam nuteistajam neleidžiama įkalinimo įstaigoje turėti nešiojamąjį kompiuterį. (...) Bet juk aš ir dabar prie kompiuterio prieinu. (...)

Galiausiai nutariau, kad reikėtų spręsti klausimą dėl patekimo į lengvą nuteistųjų grupę, nes, kaip numatoma taisyklėse, tokiai grupei priskiriami nuteistieji gali naudoti nešiojamuoju kompiuteriu. Tokiu atveju galėčiau dalyvauti Seimo komitetų posėdžiuose ir juose balsuoti. (...)

Iš kitos pusės, balsavimo Seimo plenariniuose posėdžiuose klausimas galėtų būti paprasčiausiai išsprendžiamas kasacinio teismo sprendimu, panaikinant byloje Apeliacinio teismo nuosprendį, kuris yra nepagrįstas ir priimtas teismo, kuris negalėjo priimti sprendimo. Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis mūsų byloje turėjo nusišalinti.

– Kalbate apie teisėją, kuris vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas?

– Taip. (...) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi dabar jau buvęs advokatas Drąsutis Zagreckas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. (...) Dokumente minimas teisėjas A. Bielskis, kuris, remiantis D. Zagrecko parodymais, susitarė priimti kyšį. Šią bylą (vadinamąją teisėjų korupcijos bylą – ELTA) tiria tas pats Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjas, kuris tyrė ir mūsų („MG Baltic“ politinės korupcijos bylą – ELTA) bylą. Teismo nutartyje dėl D. Zagrecko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės minimas ir kitas mūsų byloje apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teisėjas – Linas Šiukšta. (...)

Šitie du teisėjai (A. Bielskis ir L. Šiukšta – ELTA) veikia šitame kontekste, tyrėjas yra tas pats ir toje byloje, ir mūsų byloje. STT vadovas (Žydrūnas Bartkus – ELTA) dar prieš pirmos instancijos teismo nuosprendį („MG Baltic“ politinės korupcijos byloje – ELTA) pareiškė, kad čia yra klausimas ne apie tai, ar mus nuteisti, ar ne, bet apie tai, kaip stipriai mus reikia nuteisti.

Šitam teisėjui (A. Bielskiui – ELTA) nepradedamas ikiteisminis tyrimas, nepradedama net drausminė byla. Jis žino, kad specialaus liudytojo statusas jam gali būti pakeistas į įtariamojo statusą. Ir teisėjas nagrinėja mūsų bylą, kur STT akivaizdžiai rodo savo suinteresuotumą bylą išspręsti ne bet kokiu būdu, o skiriant pačias griežčiausias bausmes. Prašoma A. Bielskio nušalinimo ir teisėjų kolegija jo nenušalino. Ar tokia kolegija turėjo teisę nagrinėti šią bylą? Tokie klausimai tikrai bus keliami Lietuvos Aukščiausiajame Teisme.

Kiek esu žiūrėjęs Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) bylas, tai iki tokių situacijų net nėra prieinama. Paprastai net už žymiai silpnesnius ryšius pripažįstama, kad teisėjai turėjo nusišalinti nuo bylų. Vienoje byloje, kurią neseniai nagrinėjau, rašoma, kad buvo penkių teisėjų kolegija ir vienas iš penkių teisėjų turėjo ryšių (galimai abejotinų – ELTA). Ten valstybė manė, kad vienas iš penkių teisėjų kolegijoje nepadarys poveikio kolegijai, o EŽTT pasakė, kad teismo pasitarimas yra uždaras ir nežinome, ką tas vienas teisėjas ten daro, kokius argumentus pasitelkia. Vien dėl to, kad nėra žinoma, kaip tas vienas teisėjas elgiasi, buvo pripažinta, jog buvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija. (...)

– Įtariate kažkokius mainus ar susitarimą tarp teisėsaugos ir minimo teisėjo?

– Jeigu jie (mainų – ELTA) ir nebuvo sutarti žodžiu, tas teisėjas tiesiog negalėjo nešališkai tos bylos („MG Baltic“ politinės korupcijos bylos – ELTA) nagrinėti, nes jaučia virš savęs giljotiną. Kai tu jauti giljotiną, tai tu galvą juk nori patraukti. (...) Šito argumento užtenka, kad būtų panaikintas Apeliacinio teismo nuosprendis, o kiti argumentai rodo, jog pirmos instancijos teismas buvo teisus, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį.

Kasaciniame teisme suplanuoti posėdžiai mūsų byloje. Tikiuosi, kad trijų posėdžių pakaks bylos išnagrinėjimui. Manau, kad kasacinis teismas kelių mėnesių laikotarpyje priims sprendimą. (...)

– Kadangi jau esate kalėjime ne vieną mėnesį, noriu paklausti, ar maždaug tokios kasdienybės šioje įstaigoje, apie kurią pasakojote, ir tikėjotės? Gal kažkas vis dėlto nustebino?

– Mane nustebino Apeliacinis teismas su savo nuosprendžiu. Mane stebina, kaip tokie teisėjai gali priiminėti tokius nuosprendžius. Apie gyvenimą kalėjime, sąlygas aš negalvojau ir šiai minutei esu tikras, kad ne čia turėčiau būti. Manau, kad turėčiau būti su jumis Seime ir kalbėti apie kokį rimtą įstatymo projektą. Bet gyvenimas susiklostė taip, kaip susiklostė, aš ginsiu savo teises iki paskutinės instancijos, jei reikės – ir EŽTT, Konstituciniame Teisme.

– Anksčiau du kartus prašėte teismo stabdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bet abu kartus teismas nesutiko su tokiu prašymu. Dar bandysite toliau teikti tokius prašymus?

– Ne, neturiu tokių planų, nes manau, kad tai užimtų ir mano, ir kasacinio teismo laiką. Manau, kad reikia klausimą išspręsti iš esmės kasaciniame teisme. (...) Kasacinio teismo diskrecija yra plati. Esu minėjęs situacijas, kai teismas, nagrinėjant kasacinius skundus, sustabdė laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

– Tarkime, kasacinio teismo sprendimas stabdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą Antanui Kandrotui-Celofanui?

– Gali būti. Bet esmė yra tai, kad mano atveju susiklostė išskirtinės aplinkybės. Mano Seimo nario mandatas yra nepanaikintas apkaltos proceso tvarka. Klausimas, ar apkalta turėjo būti po Apeliacinio, ar po kasacinio teismo nuosprendžio, nes skaitant Konstitucinio Teismo nutarimą šiuo klausimu, ten nepasakoma, kad apkalta Seimo nariui turi vykti po apeliacinės instancijos teismo sprendimo. (...) Pavyzdžiui, Petro Gražulio atveju apkaltos klausimas buvo sprendžiamas po kasacinio teismo sprendimo.

Manau, kad mano atveju kasacinis teismas netenkino prašymo sustabdyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, bijodamas žiniasklaidos, nes galvojo, kad prastai atrodys, sustabdęs laisvės atėmimo bausmės vykdymą man.

– O iš viso nekyla Jums minčių pakeisti savo pozicijos dėl Seimo nario mandato? Gal vis dėlto svarstote atsisakyti mandato, kol kasacinis teismas priims sprendimą?

– O kaip man vėliau susigrąžinti mandatą?

– Seimo rinkimuose.

– O kodėl turėčiau nepabaigti Seimo nario kadencijos? Aš galiu nė vieno prašymo kalėjimui dėl darbo Seime nepildyti, tik išspręskite bylą kasaciniame teisme ir išsispręs visi kiti klausimai.

Jei galėčiau atsisakyti Seimo nario mandato tam laikotarpiui, kol kasacinis teismas priims sprendimą, ir vėliau susigrąžinti mandatą po teismo sprendimo, jei būčiau išteisintas, taip ir padaryčiau, bet tokios procedūros nėra. (...)

– Jūs nekeičiate savo pozicijos ir dėl kaltinimų byloje?

– Tikrai taip. Manau, kad esu nekaltas. (...) Tą pačią dieną, kai mūsų byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis, Aukščiausiasis Teismas Kęstučio Tubio byloje priėmė visiškai priešingą sprendimą ir aiškiai pasakė, kad reikia atriboti su rinkimais susijusią veiklą, kuri nėra nusikalstama, nuo kitų veiklų. Aš juk esu nuteistas už nuolaidą reklamai. Tai yra visiškai teisėta veikla, nes mes galėjome gauti nuolaidas, bet mane už tai nuteisia, o K. Tubio byloje teismas kalba apie su rinkimais susijusios veiklos atribojimą nuo kitų veiklų. Apeliacinis teismas mūsų atveju to net nesvarstė, o pirmos instancijos teismas tvirtino, kad tai yra visiškai teisėta veikla. (...)

– Ir Seime, ir eidamas į teismo posėdžius, ir čia, kalėjime, kalbate kaip politikas. Ar tebesiejate savo ateitį su politika?

– Tai yra sudėtingas klausimas. Su humoru pasakyčiau taip – nežinau, ar žmona man tai leistų. Palieku tokį atsakymą, į kurį, patikėkite, sutelpa daug visko.

– Kalbat apie galimus jūsų ateities planus, leiskite priminti, kad be laisvės atėmimo bausmės teismas jums yra skyręs ir apribojimą 5 metams būti išrinktam ar dirbti valstybės tarnyboje. Tai jums galėtų užkirsti kelią kandidatuoti į Seimą.

– Aš galvoju apie išteisinimą. Jei galvoju apie išteisinimą, tai negalvoju apie baudžiamojo poveikio priemonę.

– Kuo užsiimate kalėjime laisvu laiku?

– Sportuoju, knygas skaitau. Yra stadionas, ten galima vaikščioti, fizinius pratimus atlikti. Kalbant apie knygų skaitymą, tai čia per kelis mėnesius viršijau savo pusantrų metų normą... Perskaičiau 17 knygų.

– Sekate politines aktualijas?

– Taip, seku.

– Ar girdėtoje apie teisėsaugos tyrimą, susijusį su Darbo partijos atstovų veikla Europos Parlamente?

– Esu pakankamai daug girdėjęs, nes mane šiame tyrime apklausė liudytoju apie kitų asmenų veiklas, bet negaliu apie tai komentuoti, nes įsipareigojau apie tai nekalbėti.

– Ar šios žinios sukėlė jums nerimą? Nors šiuo metu nesate Darbo partijos narys, bet kaip politikas juk užaugote šioje partijoje.

– Man nerimą kelia partijos atstovų svarstymai „pasileisti“, nedalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Man teko išgyventi ne vieną krizinę situaciją ir jas valdyti. Pasakyčiau, kad kiekvienoje krizinėje situacija pats blogiausias dalykas yra pulti komentuoti, karštligiškai priiminėti sprendimus. Natūralu, kad pasiūlymai partijai stabdyti veiklą, nedalyvauti rinkimuose yra galimi, svarstytini, bet priiminėti tokius sprendimą tą pačią dieną, kai pasirodo žinia apie teisėsaugos tyrimą, yra neprofesionalu, taip krizės nevaldomos. Reikia nepulti į paniką, nekomentuoti, ko nežinai, ir nesukelti tais komentarais dar didesnių klausimų. Jei būčiau partijos narys, siūlyčiau sudaryti darbo grupę, pasikviesti advokatus, pasiprašyti informacijos iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos apie tyrimą, pasižiūrėti, kam pareikšti įtarimai, koks ten partijos vaidmuo ir tik tada priimti sprendimus. Man būtų gaila, jei partija vėliau gailėsis, kad jie skubotai priėmė vienokius ar kitokius sprendimus. (...)

– Gal turite kokią žinią, kurią norėtumėte perduoti rinkėjams, visuomenei?

– Ačiū tiems, kurie palaikė ir palaiko mane, kurie siunčia palaikymo žinutes žmonai ir man. Tiems, kurie nepalaiko mane, keikia, galiu pasakyti, kad pasikalbėsime tada, kai bus galutiniai teismų sprendimai.

2024 04 09 15:55
Spausdinti