Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 16 d.


NATO
V. Rupšys: Lietuvą dėl pajėgumų kritikavęs B. Hodgesas rėmėsi netikslia infomacija
BNS
Julius Kalinskas/ELTA
Valdemaras Rupšys.

Lietuvą dėl nepakankamo dėmesio savo pajėgumų stiprinimui kritikavęs buvęs Jungtinių Amerikos valstijų sausumos pajėgų vadas Europoje Benas Hodgesas rėmėsi netikslia, galbūt tendencingai jam pateikta informacija, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

„Detalės, kurios buvo B. Hodgeso paminėtos, aš pasakyčiau, kad ko gero jis nelabai disponuoja pačia paskutine informacija dėl parengto rezervo, pakartotinių mokymų, dėl integravimo personalo parengtojo ir aktyviojo rezervo į ginkluotąsias pajėgas, priskyrimo to personalo į vienetus ir taip toliau“, – LRT radijui trečiadienį sakė kariuomenės vadas.

„Tai tikrai buvo kažkas suteikęs nepakankamai gerą arba neišsamią ir netikslią informaciją. Net pasakyčiau, B. Hodgesą kažkas turbūt informavo tendencingai ir todėl jis panaudojo kaip pavyzdžius ne pačius geriausius“, – pridūrė generolas leitenantas.

Penktadienį renginyje Vilniuje dalyvavęs B. Hodgesas teigė, jog nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo šalyje siekianti Lietuva turėtų daugiau dėmesio skirti savo pačios pajėgumų stiprinimui.

Jis svarstė, ar Lietuva daro viską, kad būtų pasirengusi gintis ir pastebėjo, jog šalyje nepakankamai diskutuojama apie tai, kokius veiksmus ji turėtų atlikti, stiprindama savo pajėgumus.

Atsargos generolas teigė, kad Lietuva turi per 100 tūkst. parengtojo rezervo karių, tačiau jų iš esmės netreniruoja.

Lietuvos aktyvųjį rezervą sudaro apie 27 tūkst. karių, jie reguliariai kviečiami atnaujinti įgūdžių. Tuo metu parengtąjį rezervą sudaro maždaug 106 tūkst. žmonių, kurie karinių įgūdžiu reguliariai atnaujinti nėra kviečiami.

B. Hodgesas taip pat tvirtino nemanantis, kad Lietuvos turima įranga veiktų kartu su latvių ir estų įranga.

V. Rupšys teigė, jog šie teiginiai atspindi 2018 metais vyravusį požiūrį į Baltijos šalių gynybą.

„Aš tikrai gerbiu šitą žmogų, bet reikia suprasti, kad tą, ką jis pasako, man aiškiai matosi 2018 metai – ta gynybinė filosofija ir ypatingai įsigijimo prasme bendros įrangos, technikos, amunicijos trijų Baltijos valstybių konsolidacija įsigyjant, – kalbėjo kariuomenės vadas. – Ypatingas tada buvo dėmesys, net toks gal stūmimas iš Jungtinių Valstijų karinės vadovybės Europoje, kad mes tikrai koordinuotai pirktume ir įsigytume tą karinę techniką, kuri būtų sąveiki ir vienoda ir greičiausiai – negaliu sakyti tvirtai, bet greičiausiai kažkiek buvo orientuota į Amerikos rinką, kad mes iš Amerikos pirktume.“

Vis dėlto jis pripažino, kad tiek Lietuvoje, tiek NATO ilgą laiką Rusijos grėsmė nebuvo vertinama pakankamai.

„Grėsmių įsivaizdavimas neteisingas buvo pagrindinė priežastis ir savo pajėgumų neteisingo planavimo, ir vystymo savo pajėgumų, sukėlė problemą, kad mes šiai dienai neturime tų pajėgumų, kurie aiškiai atsilieptų į tą esamą grėsmę, – kalbėjo kariuomenės vadas. – Bet tikrai dabar pastaraisiais metais, nuo 2015 metų, yra viskas daroma, kad tiek būtų parengtas personalas, kad jis būtų aprūpintas šiuolaikine technika, ginkluote.“

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pernai sutarė dėl komunikato, kuriame teigiama, kad „Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.

Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau jie bus pasirengę per dešimt dienų atvykti į Lietuvą esant reikalui.

Anot jų, sprendimas dėl nuolatinio dislokavimo turėtų būti priimtas NATO lygiu.

Berlynas taip pat vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui.

2023 03 29 09:10
Spausdinti