BNS fotoLietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad naujoji Jungtinių Valstijų bataliono rotacija Lietuvoje suplanuota balandį, tačiau dėl įtemptos saugumo situacijos regione karių gali atvykti ir daugiau.
Visgi jis neatmeta, kad esant prastesnei geopolitinei padėčiai kitur Europoje, amerikiečių kariai gali būti dislokuoti ne Lietuvoje.
„Tai įvyks balandžio mėnesį. (...) Aš, kaip priimančiosios šalies atstovas, galiu pasakyti, kad rengiamės tą batalioną priimti. Jei pasikeistų situacija, jis gali būti dislokuotas kitur, gali būti taip, jog atvyks keli batalionai amerikiečių“, – interviu BNS sakė generolas leitenantas.
Jis taip pat pabrėžė, kad „visi sprendimai yra amerikiečių rankose“.
JAV maždaug pusės tūkstančio karių rotacinius batalionus į Lietuvą siunčia nuo 2019 metų. Nuoseklesnį rotacinių pajėgų dislokavimą amerikiečiai pradėjo po kelerių metų pertraukos.
Apie sprendimą atsiųsti į Lietuvą daugiau karių pirmadienį paskelbė ir Vokietija, vadovaujanti šalyje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.
Trečiadienį Lietuvoje bus paminėtos penktosios šio vieneto dislokavimo metinės.
„Priešakinių pajėgų dislokavimas prieš penkerius metus yra labai geras, teisingas, strategiškai įžvalgus NATO sprendimas“, – sakė V. Rupšys.
„Tai – strateginės reikšmės vienetas, kuris tikrai yra atgrasantis potencialų priešininką, šį kartą – Rusiją. Jis parodo, kad priešininkas turi reikalą su vieninga NATO, su visomis 30 valstybių. Tai Rusiją stabdo nuo neapgalvotų veiksmų“, – kalbėjo jis.
Maskvai prie Ukrainos sienos sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių, Vakarų lyderiai reiškia susirūpinimą dėl galimos Rusijos invazijos į kaimyninę šalį. Maskva neigia besiruošianti pulti Ukrainą.
Lietuvos kariuomenės vado teigimu, nepaisant to, ką sako Kremlius, faktai rodo, jog „ruošiasi tikram puolimui“.
„Opcijų, variantų turi ne vieną ir demonstruoja juos. Ar atskleidžia tikrąjį savo tikslą, žinot, gali būti siurprizas“, – teigė V. Rupšys.
– NATO priešakinių pajėgų penktosios metinės turėtų būti šventė Lietuvos krašto apsaugos sistemai, bet pastaruoju metu regione jaučiama nemažai nerimo dėl Rusijos grėsmių, vyksta diskusijos, ar neturėtų NATO regionui duoti daugiau, taip pat dėl papildomų pajėgų Lietuva derasi su Vokietija. Kada turėtų dėl to būti priimti sprendimai?
– Priešakinių pajėgų dislokavimas prieš penkerius metus yra labai geras, teisingas, strategiškai įžvalgus NATO sprendimas, priimtas po Varšuvos viršūnių susitikimo. Šis batalionas yra taktiškai labai aukštos kovinės parengties, gerai aprūpintas, gerai sukomplektuotas, gerai vadovaujamas, operaciškai pasirengęs įvykdyti uždavinius. Bet svarbiausia, kad tai – strateginės reikšmės vienetas, kuris tikrai yra atgrasantis potencialų priešininką, šį kartą – Rusiją. Jis parodo, kad priešininkas turi reikalą su vieninga NATO, su visomis 30 valstybių. Tai Rusiją stabdo nuo neapgalvotų veiksmų.
Dėl papildomų pajėgų pritraukimo, turbūt ne veltui aš paminėjau, kad tai yra strateginis vienetas, kur ar tokiam dydyje jis bus, ar truputį didesnis, strateginė reikšmė išliks.
Tiesą pasakius, šiai dienai, visų pirma, grėsmė pas mus nėra tokia, kokią turi Ukraina. Jeigu būtų prie mūsų sienų dislokuota tiek Rusijos pajėgų ir aiškiai matytųsi jų ketinimas, tai, ko gero, mums neužtektų vieno priešakinių pajėgų bataliono, mes turėtume labai daug čia vienetų ir juos generuotų NATO.
Tai dabar, jeigu Baltarusijos teritorijoje, Karaliaučiaus srities teritorijoje ar kur kitur pasimatys, kad kyla tokia tiesioginė karinė grėsmė su aiškiu pajėgų suformavimu, su vadovavimo grandine, su kompleksiškumu, tada tikrai NATO atitinkamai dislokuos papildomas pajėgas.
Vokietija turi pasirengusi planą, kaip pastiprinti priešakinių pajėgų batalioną, kad įgalintų jį dar labiau kariauti. Jie žiūri į tą situaciją, kokia yra aplink Lietuvą, aš nenoriu už juos kalbėti, net žinodamas kai kuriuos faktus, nes tai yra šiek tiek operacinė paslaptis. Lauksiu, kol Vokietija pati paskelbs.
(Vokietija pirmadienį paskelbė, kad tvyrant įtampai regione, atsiųs į Lietuvą papildomus 350 karių – BNS).
– Ar nemanote, kad dar aiškesnę strateginę žinutę Rusijai NATO siųstų, jei jų šalių visuomenės aiškiai žinotų čia dislokuotų vienetų vadinamąsias įsitraukimo taisykles (angl. rules of engagement) – koks jų vaidmuo ginkluoto konflikto atveju?
– Reikia atskirti, kad jei aktyvuojamas NATO penktasis straipsnis, tai vienareikšmiškai šitos kovinės grupės tampa tiesiogiai pavaldžios nebe nacionalinei, o NATO vadovybei. Ten ir bus NATO nustatytos įsitraukimo į kovą taisyklės.
– O kaip hibridinės atakos atveju, kai penktąjį straipsnį aktyvuoti būtų sunkiau?
– Būkime biedni, bet teisingi, kai yra hibridinė ataka, yra tuomet nacionalinės pajėgos. Negalime kitoms šalims sąjungininkėms uždėti visko, o mes žiūrim iš šalies. Tikrai mes patys atsakingi ir esame valstybės gynėjai.
– Kalbant apie kitų sąjungininkų, JAV, pajėgas, kada į Lietuvą atvyks naujas rotacinis batalionas?
– Į tą klausimą būtų teisingiausia, jog atsakytų amerikiečiai. Bet, mano turimomis žiniomis, šitas batalionas nuosekliai bus pakeistas analogišku batalionu. Sprendimas, matosi, yra priimtas, neturėtume pajusti, kad nėra JAV bataliono.
Tai įvyks balandžio mėnesį. Galiu pasakyti, kad visi sprendimai yra amerikiečių rankose. Aš, kaip priimančiosios šalies atstovas, galiu pasakyti, kad rengiamės tą batalioną priimti. Jei pasikeistų situacija, jis gali būti dislokuotas kitur, bet gali būti taip, jog atvyks keli batalionai amerikiečių.
Dabar labai dinaminė yra situacija, įtampa ir grėsmė didžiausia šuo metu yra Juodosios jūros regione, todėl ten fokusuojamasi daugiausiai, bet maža kas.
Į Baltarusiją atvyksta pajėgumai iš Rusijos gilumos, jų yra jau arti 20 tūkstančių. Asmeniškai vertinu, kad Baltarusijos kariuomenė niekuo nesiskiria nuo Rusijos: gal kovine parengtimi skiriasi, ginkluote, bet tai neturi reikšmės. Baltarusijos kariuomenė yra vienas iš Rusijos komponentų.
– Kai kalbėjote, kad JAV į Lietuvą gali atsiųsti daugiau nei batalioną – ar tai realūs svarstymai?
– Jie yra realūs tiek, kiek situacija rytinėje dalyje Europos pareikalaus. Tai tikrai yra lanksčios opcijos. Sėdi štabai ir dėlioja, kur turi reaguoti ir būti tie vienetai dislokuoti. Tai nėra kažkoks politinis įsipareigojimas ar neįsipareigojimas, tai yra grynai karinė logika. Negali būti, kad priešas yra dešinėje, o mes pajėgas į kairę siunčiam. Taip nebūna. Reikia neužmiršti, kad turi būti ir operacinė giluma.
– Kai artimieji ar draugai klausia, ar Rusija puls Ukrainą, ką jūs jiems sakote?
– Aš sakau paprastai: tą žino turbūt tik Rusija. Ten sprendimai priiminėjami. Jei žiūrime į dabartinę situaciją, nepaisant to, ką sako Rusijos politikai, diplomatai, matosi tai, kad jie ruošiasi tikram puolimui – opcijų, variantų turi ne vieną ir demonstruoja juos. Ar atskleidžia tikrąjį savo tikslą, žinot, gali būti siurprizas.
Aiškiai matosi pagal sutelktas pajėgas, pagal kovinės paramos vienetus, pagal jų kompleksiškumą ir numatomas pratybas, kad jie ruošiasi invazijai. Ir nors deklaruojama, kad jie neplanuoja puolimo, faktai, dabartinė jų būsena rodo, kad jie yra pasiruošę.
– Pentagonas patvirtino turintis duomenų, rodančių, kad Rusija planuoja inscenizuoti ukrainiečių pajėgų išpuolį, siekdama įgyti pretekstą įsiveržti į Ukrainą. Ką tai rodo?
– Jeigu Rusija nevykdo invazijos, tiek sutelkusi kariuomenės, išsakiusi reikalavimus JAV ir NATO, kokiomis sąlygomis jie gali atsitraukti? Aš abejoju, ar Rusijos vadovybė būtų pasirengusi pripažinti, kad ji blefavo, nes daug resursų išleista – nuo rugsėjo mėnesio dalis karių ten yra sutelkta, o tai daug kainuoja.
– Norite pasakyti, kad Kremliui reikės žinutės namuose, jog jie kažką pasiekė?
– Taip, reikės žinutę atnešti namo. Dabar jie aiškiai žino, kad iš to, ką oficialiai išreiškė reikalavimuose JAV ir NATO, jie praktiškai nieko negauna. Atsakymuose teigiama, kad galime kalbėti apie detales: apie ginklų kontrolę, apie skaidrumą, toliau – apie ginklavimosi mažinimą ir t.t. Bet faktas, kad JAV ir NATO savo principinių pozicijų nė žingsniu neišsižada.
Tai jie aiškiai žino. Ar juos tenkina toks reikalavimas? Manau, kad ne. Labai tikėtina, kad žiūrint iš karinės perspektyvos jie yra pasirengę invazijai ar veiksmams Ukrainai. Žiūrint iš politinės – deja, reikia teigti, kad patys save įsivarė į kampą.
– Kokia išeitis galėtų būti iš to kampo? Ar Vakarai turėtų padėti Rusijai išeiti iš kampo, jog išvengtų invazijos į Ukrainą?
– Matot, aš galėčiau taip diskutuoti, tikrai turiu tam savo nuomonę ir manau, kad deryboms visada yra vietos. Bet šį kartą Rusija turi nusileisti smarkiai. Suprantate, kai jie išreiškė NATO valstybėms tuos nerealius reikalavimus, Vakarų valstybės gali tą patį išreikšti Rusijai – baikit gąsdinti kaimynus, terorizuoti pasaulį, pradėkite taikiai gyventi, vykdykite normalią prekybą ir jūs pasieksite pergalę, bet jie turbūt to nepaklausys. Čia yra išeitis.
O jei realiai kalbant apie Ukrainą, (...) situacija yra labai sudėtinga. Kažkokiam diplomatiniam sprendimui yra labai sudėtinga, bet pasaulio vadovai sako, kad yra dar išeitis. Aš tuo tikiu.
– Vienas iš Rusijos reikalavimų Aljansui – patraukti karius iš šalių, kurios įstojo į NATO po 1997 metų. Lietuva yra tarp tų šalių. Ar jūs tikite bent iš dalies Rusijos nuoširdumu, kai ji reiškia nerimą dėl NATO pajėgų buvimo Vidurio ir Rytų Europoje?
– Rusijai, kad NATO patrauktų iš čia vienetus, kokio dydžio jie bebūtų, yra strategiškai svarbu. Tada jie gali terorizuoti tą valstybę.
Jei kariauja 1,2 tūkst. įvairių valstybių karių, automatiškai tos valstybės tampa to konflikto dalimi. To Rusija labai nenori, todėl tas reikalavimas yra toks Rusijai vienas iš žingsnių: jei jį įvykdo, mes einame terorizuoti tos valstybės.
Aš kalbu taip, kaip matau tą iš šalies. Tie Rusijos reikalavimai nebus patenkinti.
– Viešoji erdvė Lietuvoje užpildyta diskusijomis apie papildomą sąjungininkų karių dislokavimą, bet ar Lietuva taip pat prašo dislokuoti ir specifinių ginkluotės sistemų?
– Mes ne tiek, kad prašom, bet mes sakome, kad jau reikia, mes matome grėsmę. Bet tos ginklų sistemos ir vienetai, jie savaime yra sistemos kitų sistemų dalyje. Jei mes paprašome vieneto, kuris neturi pridėtinės vertės ar nebūtų susijęs su kitomis sistemomis, taip kalbėti būtų neprofesionalu.
Kartais mes mėgstame leptelti apie oro gynybos vienetus, bet jie nėra šiaip paimami ir dislokuojami. Tai yra sistemos dalis, kuri siejasi su kitomis sistemomis.
(...) Antras dalykas, reikia žiūrėti, kokia grėsmių vertinimo padėtis arba ką ana pusė turi, gali panaudoti ir kaip mes galime atsakyti. Gink Dieve, nesakau, kad nereikia čia dislokuoti. Reikia, bet reikia viską vystyti kompleksiškai.
– Kiek rimtai jūs vertinate svarstymus, kad Rusija invaziją gali planuoti pagal olimpinių žaidynių Pekine laiką?
– Matot, turbūt tiek invazija, tiek kariniai veiksmai, tiek politika apima ne vien karinę sritį, dimensiją, bet ir ekonomiką, infrastruktūrą, informaciją. Viskas turi būti sinchronizuota. (...) Pekino olimpinės žaidynės nemanau, kad ypatingai veikia ar turi koeficientą didelį, bet kažkokį poveikį turi.
Pažiūrėjus atgal, jie kaip tik naudodavosi kažkokiomis žaidynėmis, o ne laukdavo pabaigos. Ką kalbasi su Kinija Vladimiras Putinas – paslaptis, bet aš manau, kad tai daugiau siejasi su kariniu vertinimu: ir oro sąlygos, ir gruntas, praeinamumas technikos, jų parengtis užtikrinant sąveikumą.
Rusijos ir Baltarusijos vadinamosios pratybos turėtų baigtis apie 20 dieną, tai realiai tada ir bus kažkam pasirengę.
– Ar Baltijos šalys jau perdavė Ukrainai prieštankinę ir priešlėktuvinę ginkluotę?
– Dar ne. Politinis sprendimas yra priimtas, kada tai bus padaryta praktiškai yra techninės detalės.
– Ką manote apie svarstymus kurti ES karinę misiją Ukrainoje?
– Čia, aišku, visų pirma, sprendimas yra politikų rankose. Jei jis bus priimtas, mes pasirengę dalyvauti. Iš praktinės pusės matau didelį privalumą, kad į Ukrainos reikalus galės įsitraukti daugiau ES narių. Tai būtų ir šioks toks išlaidų pasiskirstymas arba konsoliduotos pajėgos būtų į kažkokią sritį. Mano galva, tai turėtų didelės pridėtinės vertės.
– Lietuva jau yra dislokavusi pajėgų Ukrainoje, Javorivo mokymo centre apmoko vietines pajėgas. Ar yra priimtas sprendimas, kokia būtų tos misijos ateitis, jeigu Ukrainoje prasidėtų plataus masto karas?
– Net iki prasidėjimo aktyvių veiksmų instruktoriai būtų išvesti iš ten, nes jie nėra pasirengę organizacine, apginklavimo prasme stoti į kovą.
– Jeigu laikytumėmės scenarijaus, kad pratybos Baltarusijoje tuo ir baigsis, ar jūs turite žinių arba įžvalgų, liks Rusijos kariai ar neliks Baltarusijoje po pratybų nuolatinei arba ilgesnei dislokacijai?
– Esu giliai įsitikinęs, kad jų liks. Kokie vienetai liks arba kokių pajėgų vienetai liks, tai čia klausimas kitas. Mes visada labai koncentruojamės į manevrinius vienetus, bet turbūt planuojant ir įgalinant karių veikimą vietoje anksčiau turi būti dislokuoti paramos vienetai. Todėl jeigu ten liktų logistikos, oro gynybos, inžineriniai vienetai, tai iš esmės pakeistų situaciją Baltarusijoje.
Aš manau, kad Rusijos karių pasilikimas ten keičia padėtį kiekyje. Dėl kokybės nesu garantuotas, mano galva, Rusijos kariuomenė yra ne ką kokybiškesnė nei Baltarusijos, bet kiekybę tikrai keičia.
Aš manau, kad šiai minutei Baltarusijos kariuomenė nėra kažkokios nepriklausomos valstybės kariuomenė, tai yra Rusijos kariuomenės sudedamoji dalis. Jie ir perginkluojami, kaip reikia Rusijai, ir organizuoti, kaip reikia Rusijai, jie praktiškai pilnai integruoti į Rusijos kariuomenę ir tarp jų aš nematau didelio skirtumo. Ir įsakymai Baltarusijos kariuomenei rengiami nebūtinai Minske, o Maskvoje.
– Turint visa tai omenyje, ar rimtai vertinate, ar ignoruojate Aliaksandro Lukašenkos teiginius, kad Baltijos šalys netektų valstybingumo, jeigu kiltų karas?
– Aš vertinu, nes nemanau, kad Lukašenkos mintys kažkuo skiriasi nuo Maskvos minčių. Aišku, aš nemanau, kad jos yra pagrįstos. Jis sako „jeigu“. Jeigu jis nematytų NATO galios ir mūsų sąjungininkų galios, tai jis darytų, o ne kalbėtų. O dabar jis postringauja ir tiek. Tačiau mes turime rimtai į tai reaguoti, turime savo pajėgumus žiūrėti, ir NATO, ir sąjungininkai turi rimtai žiūrėti į tokius pareiškimus, nes tie pareiškimai labai derinami su Maskva. Mąstymo logika yra tokia pati kaip Maskvoj.
– Ar Lietuvos kariuomenė dabar yra sustiprintas budrumo lygis, kol vyks pratybos Baltarusijoje?
– Taip.
– Ką tai reiškia praktiškai?
– Budrumo lygis (keliamas tam) (...), kad mes suspėtume reaguoti į kintančią situaciją arba galimą mums grėsmę ir atitinkamoje vietoje būti su tokiais pajėgumais, kokiais reikia. Tai yra pajėgumų telkimo, reakcijos laiko sprendimai, bet mobilizacijos jokios nėra.
– Kita vertus, mobilizacijos pratybos, aktyviojo rezervo šaukimas įgūdžiams atnaujinti juk buvo neplaninės pratybos?
– Šių metų planuose jos buvo. Jos vyksta pagal nustatytą pašaukti įgūdžių atnaujinimui rezervistų skaičiaus planą, bet mes jas paankstinome. Žiūrime, kad vienetai būtų užpildyti.
– Reaguojant į saugumo situaciją?
– Ir taip. Neslėpsiu – ir taip. Kadangi mūsų kariuomenė yra mišri, daug buvusių šauktinių dabar yra ne tame parengties lygyje, kokiame norėtume. Dabar jie atnaujins žinias ir bus pasirengę jas taikyti.
– Generole, ar Karaliaučiaus srityje yra dislokuotas branduolinis ginklas?
– Čia klausimas Rusijai, nenorėčiau spekuliuoti.
– Ministras Arvydas Anušauskas prieš kelias savaites tai įvardijo, todėl noriu pasitikslinti, ar teisingai jį supratome. Visgi, ar Karaliaučiuje, jūsų žiniomis, yra dislokuotas branduolinis ginklas? Tai yra, galvutės, arba vadinamasis branduolinis pajėgumas – pavyzdžiui, raketos, galinčios tą ginklą nešti?
– Šiai dienai – pajėgumas. Ir nešėjai, ir pastaruoju metu jie yra dar tai pastiprinę. Gali būti, kad yra dislokavę daugiau platformų. (...) Bet tai yra daugiau galios demonstravimo, laikysenos klausimas.
– Einant prie įsigijimų, kokia šiuo metu situacija su šarvuočiais „Vilkas“? Buvo kalbama, kad su gamintojais išsprendus jų trūkumus visi jie bus atgabenti iki šių metų pabaigos.
– Taip, bus.
– Kokia aktualiausia situacija su tų trūkumų šalinimu?
– Tie trūkumai, kurie buvo nustatyti, šalinami. Tai natūralus procesas. Visada, kai gauname naują mašiną, ją tikriname, testuojame ir jeigu kas nors nustatoma, sakome pramonei pašalinti.
– Valstybės gynimo taryba neseniai nutarė paankstinti raketinės artilerijos sistemų įsigijimą iki 2026 metų. Ar jau deratės su potencialiais tiekėjais?
– Kalbamės, tikrai kalbamės, deramės ir perspektyvos matosi. Neslėpsiu, kad ta opcija pagrindinė yra amerikiečiai.
– Pirksite iš JAV Vyriausybės?
– Taip, tai vyriausybinis pirkimas.
– Kokie vienetai bus aprūpinti šiomis sistemomis?
– Tai bus vienas iš artilerijos batalionų. Priklauso ir nuo kainos, ir nuo galimybių, žiūrėsime. Ta sistema nėra pigi, nėra pigi ir amunicija. Ko gero, čia bus etapais numatyta. Faktas yra, kad pirmame etape bus ne mažiau kaip viena baterija, o paskui žiūrėsime, kaip su visu batalionu.
– 2026 metais bus pristatymas ar tik pasirašyta sutartis?
– Labai tikiuosi, kad pristatymas.
– O sutartis?
– Tai priklauso ir nuo amerikiečių, aš nenoriu užbėgti už akių, bet ministerija dabar tikrai šį procesą vykdo ir kiek man teikia ataskaitas, yra daug pozityvių ženklų, kad su amerikiečiais galima pasirašyti sutartį jau šiemet.
– Kuris artilerijos batalionas bus aprūpintas sistemomis?
– Gali būti ir atskiras kažkada, o dabar žiūrėsime pagal infrastruktūrą – Romualdo Giedraičio arba Motiejaus Pečilulionio.
– Ačiū už pokalbį.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
