Meniu
Prenumerata

trečiadienis, vasario 1 d.


KARIUOMENĖ
V. Rupšys: šaukimo į kariuomenę reformos tikslas – 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių
BNS
Teodoras Biliūnas/BNS
Valdemaras Rupšys.

Šaukimo į kariuomenę pertvarka padės pasiekti tikslą ginkluotosiose pajėgose turėti 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

„Mes kalbame apie mažiausiai 40 tūkst. aktyviojo rezervo karių, kad šiai dienai turėtume. Pagal šiandieninę rengimo sistemą, mes to užtikrinti negalime, todėl žiūrime variantus“, – žurnalistams Kaune ketvirtadienį sakė generolas leitenantas.

Taip jis komentavo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pristatytą šaukimo į kariuomenę reformą, numatančią didesnį karių skaičių, bet daugiau privalomosios pradinės karo tarnybos alternatyvų.

Šiuo metu kariuomenė skaičiuoja turinti 27 tūkst. žmonių dydžio aktyvųjį rezervą.

Aktyviojo rezervo kariai reguliariai yra kviečiami į kariuomenę atnaujinti įgūdžių, jie gali būti pasitelkti teikiant pagalbą kitoms institucijoms ekstremaliosios ir nepaprastosios padėties metu. Mobilizacijos ir karo metu šie kariai yra šaukiami tarnauti į kariuomenę.

„Parengtojo personalo turime turėti tiek, kad užtikrintume karo meto struktūros užpildymą personalu ir turėti rezervą, jeigu tektų atstatyti nuostolius ir jeigu būtų (karinių pajėgų – BNS) plėtra“, – teigė V. Rupšys.

Pasak jo, siūlymai pertvarkyti šaukimo į kariuomenę sistemą jau buvo pateikti prezidentui Gitanui Nausėdai.

Anot kariuomenės vado, norint pasirengti pokyčiams, reikėtų parengti instruktorių, paruošti infrastruktūrą didesnio žmonių skaičiaus apgyvendinimui.

Generolo teigimu, vienas pertvarkos siekių yra kokybiškai pagerinti šauktinių rengimą, tačiau kol kas jis neįvardijo priemonių tam pasiekti.

Pertvarkyti šaukimą į kariuomenę siūloma taip, kad pagrindinė tarnyba truktų pusmetį, o iš viso šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.

Pusė šešių mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių iš karto būtų priskirti rezervui, kita pusė dar tris mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai, už pastarąjį laikotarpį jiems būtų mokama profesinės karo tarnybos kario alga.

Nauju modeliu kariuomenė taip pat turėtų galimybę trims mėnesiams pašaukti studijas baigusius jaunuolius trūkstamoms specialybėms. Be to, šauktiniams atsirastų su civiliniu gyvenimu labiau deranti alternatyva trejus metus tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Pertvarkai priimti reikės keisti įstatymus, juos Seimui ketinama teikti pavasario sesijoje. Pokyčiai palaipsniui įsigaliotų nuo 2024 metų.

Dalinį šaukimą į Lietuvos kariuomenę Seimas atnaujino 2015 metų pavasarį, kilus susirūpinimui dėl saugumo po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir konflikto Rytų Ukrainoje tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.

Šiuo metu privalomajai tarnybai šaukiami 18–23 metų jaunuoliai, tačiau taip pat tokia prievolė tenka vaikinams iki 26-erių, jei jų tarnyba buvo atidėta dėl studijų aukštojoje mokykloje.

2023 01 05 13:38
Spausdinti