Meniu
Prenumerata

antradienis, birželio 18 d.


GYNYBA
V. Rupšys tikina: susiklosčius situacijai mes būtume pasiruošę priimti Vokietijos brigadą
ELTA
Teodoras Biliūnas/BNS
V. Rupšys.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys tikina, kad jei Lietuvoje būtų padidintas karinės parengties lygis, šalis būtų pasirengusi ir be stacionarios infrastruktūros priimti Vokietijos brigadą.

„Jeigu būtų pakelta tokia parengtis, jeigu reiktų dislokuoti brigadą, diviziją į Lietuvą – mes ją priimtume. Nes kaip priimančioji šalis mes esame pasiruošę, nereikia stacionarios infrastruktūros karo arba atgrasymo metu, kai to reiktų ir situacija diktuotų sąlygas, kad reikia perdislokuoti. Tai čia yra vienas iš aspektų, kad mes pajėgūs priimti ir jie pajėgūs perdislokuoti“, – LRT radijui teigė V. Rupšys.

Visgi Lietuvos kariuomenės vadas pažymi, kad nuolatiniam Vokietijos brigados dislokavimui būtina stacionari, nuolatinė infrastruktūra. Pasak V. Rupšio, būtent šiam tikslui Lietuva šiuo metu ir ruošiasi.

„Tam vyksta planavimas, yra sudarytos darbo grupės, kalbasi ministerijų lygmenyje ekspertai ir žiūri. Šiai dienai taip, visos kareivinės yra pastatytos mūsų kariams, taip pat kaip priimančioji šalis priimame priešakinį NATO batalioną, amerikiečių batalioną, kitus vienetus. Taip kad dar daug darbo priešakyje“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

ELTA primena, kad Lietuvoje kilo politinės diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Politikai nesutarė kaip reikėtų vertinti Berlyno ir Vilniaus komunikatą dėl Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje. Taip pat diskutuota, ar Lietuvos saugumo interesus atitinka Vokietijos sprendimas nedislokuoti visos brigados karių Lietuvoje. Į diskusijas įsitraukė ir Vokietija. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.

Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino G. Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.

Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio O. Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.

2023 02 28 09:12
Spausdinti