Marius Morkevičius/ELTAEuropos komisaras Virginijus Sinkevičius, pristatydamas Europos Komisijos (EK) vertinimą, kaip Lietuvai sekasi įgyvendinti europinius aplinkosauginius reikalavimus, teigia kad per pastaruosius 10 metų galima įžvelgti didelį progresą. Vis dėlto už aplinkos, vandenynų ir žuvinikystės klausimus atsakingas eurokomisaras pabrėžia, kad mūsų šalyje yra sričių, kuriose reikia dar daug nuveikti.
Kai kuriose srityse matyti progresas
„Lietuvai vis dar reikia šiek tiek daugiau ambicijos kalbant apie gamtos atkūrimą, ypač apie durpynų atkūrimo projektus. Reikia į juos įtraukti suinteresuotus asmenis, įskaitant žemės savininkus, randant dialogą ir jų pritarimą“, – teigia V. Sinkevičius.
Jis taip pat sako, kad, kalbant apie pažeidimų procedūras, pirmiausia smagu matyti Lietuvos progresą. Anot komisaro, lyginant su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje pažeidimų yra pradėta tikrai mažai.
Be to, V. Sinkevičius pamini, kad labai svarbus yra ir Kėdainių miesto nuotekų valymo įrenginių rekonstravimas.
„Manau, kad smarkiai pagerės situacija ir pirmiausiai, aišku, tai pajus žmonės, gyvenantys Kėdainiuose. Su tuo sveikinu. Tai yra būtent toks ES lėšų panaudojimas, investavimas, kurį Komisija nuolat akcentuoja“, – pabrėžia jis.
Situacija teršalų išmetimo ir buveinių apsaugos srityse nedžiugina
Vis dėlto V. Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad padėtis nedžiugina išmetamų teršalų srityse.
„Tikiuosi, kad Lietuva kuo greičiau imsis skubių veiksmų mažinant išmetamųjų teršalų kiekį, ypač turint omenyje, kad 2030 m. tikslai ne tik kad turi būti pasiekti, bet 2030 m. jie jau ir kyla“, – teigia jis ir pabrėžia, kad ypač neraminanti situacija Lietuvoje yra buveinių apsaugos srityje.
„Mūsų duomenimis, blogos apsaugos būklės buveinių skaičius padidėjo nuo 24 iki 39 proc. Aišku, čia reikėtų imtis didesnių veiksmų. Ministerija jau įvardijo, kad tų veiksmų ėmėsi. Tikiuosi, kad kitais metais, kai kalbėsime, Komisija (buveinių apsaugos srityje – ELTA) įvertins pozityvų pokytį ir padėtis bus ištaisyta kuo greičiau“, – teigia eurokomisaras.
Vienas iš nepanaudotų potencialų – žiedinė ekonomika
Jis taip pat akcentuoja, kad EK apžvalgoje savartynų sritis išskirta kaip ta, kurioje fiksuotas didžiausias progresas. Vis dėlto eurokomisaras sako, kad tobulėti, ypač žiedinės ekonomikos srityje, dar tikrai yra kur.
„Sąvartynai, kad ir kaip būtų, yra gėda. Tai ne tik Lietuvos, bet ir Europos gėda. Lankydamasis šalyse narėse visuomet sakau, kad mano vizija pirmiausia – Europa be sąvartynų. Lietuvoje į sąvartynus išvežamų atliekų kiekis smarkiai mažėjo – nuo 50 iki 16 proc. Be jokios abejonės, tai sveikinu. Manau, kad tie 16 proc. taip pat gali sėkmingai mažėti ir vienas iš nepanaudotų potencialų yra žiedinė ekonomika. Jeigu didžioji dauguma ES valstybių jau yra atradusios žiedinės ekonomikos potencialą ir jį sėkmingai panaudoja, deja, statistika rodo, kad Lietuvoje to potencialo yra išnaudojama trečdaliu mažiau. Turiu omenyje medžiagų perdirbimą, o tai yra ir darbo vietos tiek regionuose, tiek sostinėje, ir švaresnė aplinka, ir mažesnė tarša. Šiuo atveju aš kviečiu Lietuvą pristatyti žiedinės ekonomikos veiksmų planą ir, aišku, ji sėkmingai įgyvendinti visos vyriausybės kontekste“, – įžvalgomis dalijasi v. Sinkevičius.
Pristatydamas EK vertinimą, jis atkreipia dėmesį ir į Baltijos jūros taršos problemą.
„Tai nėra tik Lietuvos problema, bet mes ją taip pat aptarėme. Rugsėjo 29 d. kviečiu visus Baltijos jūros valstybių, ES ministrus į Palangą apžvelgti to, ką mums pavyko nuveikti per pastaruosius dvejus metus kalbant apie taršos, žuvininkystės problemų sprendimą Baltijos jūroje ir ieškoti naujo dar ambicingesnio sutarimo ne tik kalbant apie taršą, žuvininkystę, bet galiausiai ir apie nesprogusią amuniciją, jos sužymėjimą ir iškėlimą, nes ilgainiui netgi planuojant atsinaujinančios energetikos projektus nesprogusi amunicija gali tapti dideliu iššūkiu“, – teigia jis.
Eurokomisaras pabrėžia ir tai, kad Aplinkos ministerija negali būti palikta viena spręsti Lietuvos aplinkosaugos problemų.
„Tai turi būti visos Vyriausybės projektas, nes Europos žaliasis kursas, skaitmenizacija yra ir Vyriausybės plane kaip pagrindiniai prioritetai, galų gale, Lietuvos ekonomikos atstatymo plane, už kurio įgyvendinimą Lietuva gauna labai gausias ES lėšas. Tai turi būti įgyvendinama visos Vyriausybės mastu“, – apibendrina jis.
