Šalies viešieji finansai netektų 260 mln. eurų, jei būtų įgyvendinta Vyriausybės siūloma mokesčių pertvarka, sako Lietuvos banko valdybos primininkas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, augant Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkai ir bankų kreditavimui, rizika šalies finansų stabilumui artimiausiu metu gali didėti.

V.Vasiliausko nuomone, Vyriausybės pasiūlymai visos mokesčių ir socialinio draudimo sistemos iš esmės nekeičia, tačiau pripažino, kad pasiūlymų kryptis yra tinkama.

Tai pateikta kaip popierius viešai diskusijai, ir mes kaip centrinis bankas į tai sureaguosime, pateiksime savo pasiūlymus.

„Keistai atrodo viešai teikiama kritika. Mano įsitikinimu, tai tinkama kryptis. Tai pateikta kaip popierius viešai diskusijai, ir mes kaip centrinis bankas į tai sureaguosime, pateiksime savo pasiūlymus“, – kalbėjo V.Vasiliauskas. „Siūlomas paketas nukreiptas į viešųjų finansų pajamų mažinimą, taip pat į išlaidų didinimą. Preliminariu vertinimu, bendra paketo įtaka viešiesiems finansams yra minus 260 mln. eurų ir jeigu tai bus įgyvendinta, kaip yra pateikta, tai mūsų vertinimu, 2018 metams įtaka bus 0,6 proc. BVP. Tai nemaži skaičiai“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo V.Vasiliauskas.

Iš „šešėlio“ neištrauks

Vis dėlto, jo teigimu, siūlomi mokesčių pakeitimai neišspręs „šešėlio“ problemos. „Ar tai sprendžia „šešėlio“ problemą? Nemanau. 25 proc. „šešėlio“ reikia spręsti rizikuojant ir grįžtant prie mokesčių darbo grupės pateiktų pasiūlymų, kurie buvo pateikti 2013-2014 metais. Tai, mano galva, galbūt spręstų „šešėlio“ klausimą“, – sakė Lietuvos banko vadovas.

25 proc. „šešėlio“ reikia spręsti rizikuojant ir grįžtant prie mokesčių darbo grupės pateiktų pasiūlymų, kurie buvo pateikti 2013-2014 metais.

Premjeras Saulius Skvernelis ir finansų ministras Vilius Šapoka praėjusią savaitę pristatė siūlymus didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir prilyginti jį minimaliai mėnesio algai, įvesti tiesiogines fiksuotas išmokas už vaikus ir atsisakyti dalies mokesčių lengvatų. Kritikai sako, kad siūlomi pakeitimai yra nedideli ir neprisidės prie viduriniosios klasės stiprinimo.

Vertins ar rinka nėra perkaitusi

„Šiuo metu identifikuojame dvi rizikas: išorinę - NT rinkos disbalansai Šiaurės šalyse, ir vidinė - spartus NT rinkos augimas, kainų augimas versus kreditavimo augimas. Klausimas, ar tai neprives prie naujo burbulo“, - antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo LB valdybos pirmininkas Anot jo, visų sektorių kreditavimas auga - jis siekia vidutiniškai apie 8 proc. ir yra didesnis nei kitose euro zonos valstybėse.

Mums kaip reguliuotojui kyla klausimas, kokia temperatūra palatoje, vadinama Lietuva, ar nepradėsime karščiuoti.

„Tame mes matome tam tikrus iššūkius. Mums kaip reguliuotojui kyla klausimas, kokia temperatūra palatoje, vadinama Lietuva, ar nepradėsime karščiuoti. Tuo labiau, kad būsto kainų tendencija, kainų augimas yra į viršų. Kol kas anksti sakyti, kaip bus, bet mes rimtai pasiruošę rudenį patikrinti temperatūrą ir remiantis ta „nuotrauka“ paskelbti visuomenei, kokių veiksmų imsimės ar nesiimsime. Artimiausių vienerių-dvejų metų laikotarpis bus pakankamai svarbus“, - tęsė Lietuvos banko vadovas. Anot jo, NT rinką kaitina gera ekonominė padėtis šalyje, taip pat palanki demografinė padėtis Vilniuje, pigios paskolos bei gerėjantys gyventojų ir verslo lūkesčiai.

Bankinis sektorius juda ta pačia kryptimi kaip ir šalies ekonomika, sektoriaus pelningumas auga.

„2016 metais ir 2017 metų pradžioje turime ekonomikos augimą, auga darbo užmokestis, mažėja nedarbo lygis ir dėl to auga vartojimas, todėl privataus sektoriaus būsena gerėja ir auga paskolų portfelis. (...) Bankinis sektorius juda ta pačia kryptimi kaip ir šalies ekonomika, sektoriaus pelningumas auga“, – vardino V.Vasiliauskas. Tarp priemonių, galinčių riboti augantį kreditavimą, yra maksimalus vidutinės įtakos dydžio ir pajamų santykis, kuris šiuo metu siekia 40 proc., taip pat maksimali 30 metų paskolos trukmė bei maksimalus 85 proc. paskolos ir įkeisto turto vertės santykis. Anot V.Vasiliausko, NT rinką „vėsina“ tikėtinas būsto pirkėjų atsitraukimas, kurį rodo pastaraisiais mėnesiais mažėjantis sandorių skaičius, taip pat prastėjanti šalies demografinė padėtis ir atsakingo skolinimo nuostatos.

Burbulo susidarymo rizika

Lietuvos banko vadovo teigimu, tarp grėsmių šalies finansų sektoriui yra ir dažnėjantys kibernetiniai incidentai.

Lietuvos bankai turėtų stebėti Švedijos NT rinką, nes ji kelia rizikų – kritus NT kainoms Švedijoje, problemų patirtų visas Skandinavijos ir Baltijos šalių regionas.

Švedijos centrinio banko vadovas Stefanas Ingvesas BNS gegužę sakė manantis, kad Lietuvos bankai turėtų stebėti Švedijos NT rinką, nes ji kelia rizikų – kritus NT kainoms Švedijoje, problemų patirtų visas Skandinavijos ir Baltijos šalių regionas. BNS anksčiau kalbinti NT ir finansų rinkų ekspertai sakė, jog kaistanti Švedijos NT rinka gali turėti įtakos Lietuvos bankų sektoriui, kuriame dominuoja Skandinavijos bankai, tačiau Lietuvos bankų atstovai tvirtino, kad grėsmės iš Skandinavijos beveik nėra, o galimoms rizikoms yra gerai pasiruošta. Švedijoje jau daugelį metų dėl augančios ekonomikos ir mažų palūkanų būsto kainos auga labai sparčiai, todėl atsiranda vis daugiau perspėjimų apie NT rinkos burbulo susiformavimo galimybę. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.