Paulius PeleckisLietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas sako, jog šių metų valdžios sektoriaus deficitas galėtų sudaryti daugiau kaip 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), jeigu likviduojant koronaviruso krizės padarinius valdžiai pavyks įgyvendinti visas suplanuotas priemones.
Jis taip pat kartoja, kad visa valstybės finansinė parama turi būti perkelta į biudžetą.
„Jeigu būtų visos priemonės įgyvendintos taip, kaip suplanuota, biudžeto deficitas viršytų dviženklį skaičių ir mes būtume pirmūnai“, – antradienį Seimo konservatorių frakcijoje pareiškė V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, valstybės parama turi atsispindėti biudžete, nes jos „skaičiai įspūdingi“.
„Kai kalbame apie tokios apimties skatinimo priemones, pirmiausia jos turėtų atsigulti į biudžetą, nesvarbu, kad faktas (panaudojimas – BNS) yra tik 10 proc. (...) Kaip jos eina šalia biudžeto, nelabai susivokiu“, – tvirtino centrinio banko vadovas.
V. Vasiliauskas pareiškė abejojantis dėl valstybės paramos efektyvumo.
„Ar tai kuria potencialą ateičiai, ar ne? Čia daug klaustukų, nes mes nesame tos didžiosios ekonomikos, mes negalime tų pinigų pilti į kairę ir į dešinę, mums reikia pasiėmus pipetę dėliot, kad paskui sukurtume potencialą vidutiniam laikotarpiui“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, vėl daugėja gyventojų, norinčių skolintis iš bankų.
„Tų, kurie teiraujasi apie naujų paskolų išdavimo sąlygas, jų skaičius didesnis nei buvo prieš karantiną, bet išduotų namų ūkio paskolų skaičius toli nesiekia ikikarantininės situacijos. Bet stabilizacijos ženklai yra“, – tvirtino jis.
Mes nesame tos didžiosios ekonomikos, mes negalime tų pinigų pilti į kairę ir į dešinę, mums reikia pasiėmus pipetę dėliot, kad paskui sukurtume potencialą vidutiniam laikotarpiui.
Pasak V. Vasiliausko, balandis buvo juodžiausias mėnuo kalbant apie skolinimą – sumažėjo tiek verslui, tiek gyventojams suteiktų paskolų.
„Susitraukimas yra. Penktadaliu sumažėjo įmonių skolinimasis, namų ūkiai skolinasi trečdaliu mažiau. Gegužės srautas rodo, kad stabilizacija yra“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.
Finansų ministerijos parengtoje Lietuvos stabilumo 2020 metų programoje prognozuojama, kad Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas šiemet gali siekti nuo 9,1 iki 11,4 proc. BVP – daugiau nei per 2009 metų krizę, kai jis sudarė 9,1 procento. 2021 metais valdžios sektoriaus deficitas turėtų sudaryti nuo 2,4 iki 3,9 proc. BVP.
Pastarąjį kartą Lietuvos valdžios sektorius deficitinis buvo 2015 metais, tuomet jo deficitas sudarė 0,2 proc. BVP. Pastaruosius ketverius metus jis buvo perteklinis, pernai valdžios sektoriaus biudžeto perviršis sudarė 0,3 proc. BVP. Rengiant 2020 metų biudžetą buvo prognozuojama, kad valdžios sektoriaus perteklius šiemet sudarys 0,2 proc., o 2021 metais – 0,1 proc. BVP.
LB prognozuoja, kad pagal pagrindinį scenarijų šalies BVP šiemet sumažės 9,7 procento. Finansų ministerija balandžio mėnesį sudarytame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numato, kad šalies ekonomika šiemet susitrauks 7,3 procento.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
