ScanpixPraėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Briuselyje (NATO ir ES institucijose) pristatė savo Pergalės planą. Nors didelės reakcijos šis žingsnis Vakarų Europos sostinėse kol kas nesulaukė, ukrainiečiai to ir nesitikėjo: kova dėl taikos tik prasideda.
Penkių punktų Pergalės planas numato: kvietimą Ukrainai prisijungti prie NATO, leidimą atakuoti Vakarų ginklais taikinius Rusijos teritorijoje, atgrasymą nuo pakartotinės Rusijos agresijos, ekonomikos augimą ir bendradarbiavimą su ES ir kitomis Vakarų šalimis bei Europos saugumo architektūrą po karo, prie kurios reikšmingai galėtų prisidėti Ukraina.
„Planas yra logiškas. Tai yra Pergalės planas eiti į derybas iš stipresnės pusės – tai normalu. Tada reikia kalbėti apie aiškias saugumo garantijas – bent jau NATO pakvietimas. Bet ar juo visi tiki – klausimas“, – penktadienį po NATO gynybos ministrų susitikimo IQ komentavo Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Kitas dalykas – deklaracijos ir realūs darbai. Kai pažadi ginkluotę ar amuniciją – vienas dalykas, o kai nuveži – kitas dalykas. Reikia sutvarkyti šią prarają.
Ukrainos klausimu jis išskyrė dvi sąjungininkų grupes: vieni toliau dirba ir daro tai, ką yra įsipareigoję, suprasdami, „kad dabar geriausia Europos gynyba – tai parama Ukrainai, kuri laužo Rusijos karinę mašiną ir atitolina nuo įvairiausių scenarijų“. Tačiau kita grupė laukia JAV rinkimų rezultatų, todėl vyrauja tam tikras sąstingis.
„Kitas dalykas – deklaracijos ir realūs darbai. Kai pažadi ginkluotę ar amuniciją – vienas dalykas, o kai nuveži – kitas dalykas. Reikia sutvarkyti šią prarają“, – teigė L. Kaščiūnas.
Apie tai, kad tarp pažadų ir realių darbų didėja praraja, diplomatai Briuselyje jau kalba nuo vasaros pabaigos, per NATO ministrų susitikimą šis klausimas irgi buvo iškeltas.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, kuris kartu su V. Zelenskiu praėjusią savaitę apsilankė Briuselyje ir Europos politikos centre (EPC) plačiau pristatė Pergalės planą, pabrėžė, kad situacija fronte nėra lengva ir kai kuriais atvejais su pažadėta karine parama Vakarų šalys vėluoja net iki dvylikos mėnesių.
Vis dėlto jis optimistiškai vertino Vakarų reakciją į V. Zelenskio Pergalės planą – esą jis sulaukė labai daug dėmesio Europos bei pasaulio sostinėse ir „žmonės labai rimtai į jį žiūri“: „Manau, kad jie suprato šio plano logiką, bet, žinoma, mes laukiame konkrečių diskusijų rezultatų.“
A. Jermakas teigė, kad plano sėkmė priklauso nuo padėties fronte, o tai – nuo visų, be kita ko, ir sąjungininkų, veiksmų: „Tai priklauso ne nuo Rusijos, o nuo mūsų partnerių noro ir pasirengimo veikti bei sustiprinti Ukrainą. Galiausiai Ukraina pasiruošusi imtis diplomatijos, bet Ukraina tai darys, kai bus planas, ne taip, kaip su Minsko susitarimais ar Normandijos formatu. (...) Planas plius stiprybė.“
„Jei kažkas galvoja, kad karo pabaiga bet kokia kaina užkirs kelią bet kokiam potencialiam konfliktui, tai nėra tiesa. Atvirkščiai, visi karai ir potencialūs konfliktai įsiliepsnos tuoj pat. Mes esame dėl to tikri. Niekada agresoriai, diktatoriai patys nesustoja. Mūsų kolegos iš Baltijos regiono ir Balkanų yra visiškai tuo tikri“, – pridūrė jis ir pabrėžė, kad Kyjivas nesiruošia sutikti su konflikto įšaldymu.
Pergalės plane mes kalbame apie pakvietimą. Pakvietimas dar nėra narystė. Mes esame realistai ir suprantame, kad narystė galima tik pasibaigus karui.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas tikino, kad būtent dabar yra puiki proga imtis įgyvendinti Pergalės planą: „Manome, kad dabar yra būtent tas momentas, kurio negalime praleisti. Ypač, nes šį momentą sukūrė Kursko operacija.“
Anot jo, Ukrainos įsiveržimas į Rusijos Kursko sritį sunaikino ankstesnius Rusijos naratyvus: visų pirma, kad Rusija prieš dešimtmetį pradėjo karą neva siekdama apsaugoti rusus, bet dabar aišku, kad Kremliui visai nerūpi rusai, gyvenantys Rusijos teritorijoje. Antra, tai išryškino skirtumą tarp rusų ir ukrainiečių karių: pastarieji padeda taikiems gyventojams, o rusų kariai vykdo karo nusikaltimus, kaip Bučoje ir kitur. Trečia, Kursko operacija parodė, kad baimės dėl galimos karo eskalacijos neturi pagrindo.
Kartu A. Jermakas paaiškino, kad nereiktų labai emocingai reaguoti dėl pirmojo Pergalės plano punkto – pakvietimo į NATO, nes tai ilgalaikis procesas.
Kiek dar kartų jums reikia, kad Ukraina nustebintų pasaulį, kad jūs pradėtumėte tikėti ir pasitikėti, jog realu Ukrainai laimėti karą.
„Pergalės plane mes kalbame apie pakvietimą. Pakvietimas dar nėra narystė. Mes esame realistai ir suprantame, kad narystė galima tik pasibaigus karui. Pakvietimas būtinas visai Ukrainos teritorijai pagal tarptautiškai pripažintas sienas“, – teigė jis ir vėliau pridūrė, jog „pakvietimas būtų signalas Rusijai, kad reikia baigti karą dabar“.
Kyjivas taip pat planuoja temines konferencijas dėl visų dešimties anksčiau V. Zelenskio paskelbtos Taikos formulės punktų (pavyzdžiui, ministrų lygio konferencija dėl ekosaugumo). Šių susitikimų metu bus priimti baigiamieji komunikatai dėl principų ir konkrečių žingsnių. Kai tai bus atlikta, tuomet, pasak A. Jermako, bus galima galvoti apie antrosios Ukrainos taikos konferencijos datą, ir jis neatmetė galimybės, kad į ją gali būti pakviesti Rusijos atstovai.
Jis paminėjo, jog mažai vakariečių tikėjo, kad ukrainiečiai kovos su branduoline valstybe, bet jie įrodė, kad Vakarai klydo: „Savo kolegų esu klausęs, kiek dar kartų jums reikia, kad Ukraina nustebintų pasaulį, kad jūs pradėtumėte tikėti ir pasitikėti, jog realu Ukrainai laimėti karą.“
