BNS fotoVakarai antradienį parodė, kad turi stuburą. Sankcijos laukia tiek Rusijos ekonomikos, tiek politikų, oligarchų ir net jų šeimos narių. Tai tik pradžia, jei Vladimiras Putinas nesustos ir tęs agresiją Ukrainoje.
Nebebus vakarėlių San Tropeze
Šiandien turėtų oficialiai įsigalioti ES sankcijos Rusijai. Kaip antradienį vakare teigė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, naujomis sankcijomis siekiama skaudžiai, dar skaudžiau nei po Krymo aneksijos, smogti Rusijai. Jis taip pat pagyrė anksčiau antradienį priimtą Vokietijos sprendimą suspenduoti dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą.
„Dėl šių sankcijų Rusijai skaudės, labai skaudės“, – teigė J. Borrellis, kalbėdamas Paryžiuje, kai neformaliame Užsienio reikalų tarybos susitikime šalių narių atstovai pasiekė sutarimą dėl sankcijų Rusijai už Luhansko ir Donecko separatistinių „liaudies respublikų“ pripažinimą.
„Mes apribojame Rusijos vyriausybės galimybes pritraukti kapitalą ES finansų rinkose. Mes kaip įmanoma apsunkinsime Kremliaus galimybes imtis agresyvių veiksmų“, – netrukus po to Briuselyje pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Daugiau nebus apsipirkimo Milane, vakarėlių San Tropeze, deimantų Antverpene. Tai pirmasis žingsnis – mes vieningi.
Bet sankcijos bus taikomos ne tik Rusijos ekonomikai, dėl ko dažniausiai nukenčia eiliniai gyventojai, o ne Kremliui artimas elitas. ES taip pat susitarė imtis priemonių prieš 27 asmenis ir subjektus, „atliekančius vaidmenį kenkiant ir sukeliant grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“.
Trečiadienį užsienio spauda pranešė, kad parengtame sąraše yra Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, keli aukšto rango karininkai, Rusijos prezidento administracijos vadovas Antonas Vaino bei Rusijos propagandistai – Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian ir laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas.
Be to, turto įšaldymas ir draudimas išduoti ES vizas bus taikomas mažiausiai 351 Rusijos Dūmos nariui, kurie balsavo už nuo Ukrainos atplėštų regionų „nepriklausomybę“.
Ką tai reiškia, labai linksmai paaiškino pats J. Borrellis savo „Twitter“ pranešime (nors vėliau jį pašalino): „Daugiau nebus apsipirkimo Milane, vakarėlių San Tropeze, deimantų Antverpene. Tai pirmasis žingsnis – mes vieningi.“
Tiesa, J. Borrelis paminėjo, kad V. Putino sankcionuotų asmenų sąraše nėra.
„Jau keletą savaičių vyko intensyvus darbas rengiant galimas ES sankcijas Rusijai už jos vykdomą agresiją prieš Ukrainą. Europos Komisijos vadovai ir ekspertai pademonstravo išskirtinį profesionalumą, o visos 27 ES valstybės narės – tvirtą vienybę“, – po intensyvių derybų naktį iš antradienio į trečiadienį IQ teigė laikinai Lietuvos nuolatinei atstovybei ES vadovaujantis ambasadorius Simonas Šatūnas.
Pasak jo, Ukraina bus remiama ir toliau bei kitomis formomis.
Kiek anksčiau antradienį apie panašias sankcijas Rusijai pranešė ir ES nepriklausanti Didžioji Britanija, o Norvegija pažadėjo prisijungti prie ES atsako. Australija, Japonija ir Kanada taip pat pranešė, kad skelbia sankcijas Rusijai.
Vaikai ir žmonos irgi dalysis skausmu
Dar su stipresniu pareiškimu antradienį išstojo JAV prezidentas Joe Bidenas. Naujosios Vašingtono sankcijos atkirs Rusiją nuo tarptautinių finansų.
„Realizuosime sankcijas Rusijos valstybės skolai. Tai reiškia, kad atkirtome Rusijos vyriausybę nuo Vakarų finansavimo, – nurodė J. Bidenas. – Ji nebegalės gauti pinigų iš Vakarų ir nebegalės prekiauti savo naujais skolos popieriais mūsų rinkose arba Europos rinkose.“
JAV prezidentas taip pat pabrėžė, kad sankcijos bus nutaikytos ir į Rusijos finansų institucijas (tarp jų – „Vnesheconombank“, „Promsvyazbank“), elitą bei jų artimuosius.
„Jie dalijasi Kremliaus politikos korupciniu pelnu ir turėtų taip pat dalytis skausmu“, – pabrėžė jis, bet konkrečiai neįvardijo pavardžių, tačiau vėliau pranešta, kad tarp sankcionuotų asmenų pateko Rusijos Federalinės saugumo tarnybos vadovo Aleksandro Bortnikovo sūnus Denisas, buvusio premjero Michailo Fradkovo sūnus Piotras, prezidento administracijos vadovo pavaduotojo Sergejaus Kirijenkos sūnus Vladimiras.
Baltijos šalyse bus dislokuota apie vienas tūkstantis JAV karių, taip pat 8 naikintuvai F-35 ir 20 atakos sraigtasparnių „Apache“ bus perkelti iš Vokietijos, 12 „Apache“ atskris į Lenkiją.
Į Baltijos šalis – tūkstantis JAV karių
Be to, J. Bidenas pareiškė, kad dėl Rusijos veiksmų, ypač kariuomenės dislokavimo Baltarusijoje, siunčia papildomas pajėgas į Baltijos šalis.
„Suteikiau leidimą papildomam JAV pajėgų ir technikos, jau dislokuotų Europoje, perkėlimui, kad sustiprintume mūsų Baltijos sąjungininkes – Estiją, Latviją ir Lietuvą“, – kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.
Nors prezidentas nenurodė, teigiama, kad Baltijos šalyse bus dislokuota apie vienas tūkstantis JAV karių, taip pat 8 naikintuvai F-35 ir 20 atakos sraigtasparnių „Apache“ bus perkelti iš Vokietijos, 12 „Apache“ atskris į Lenkiją.
Nuo 2019 m. Lietuvoje veikia JAV rotaciniai bataliono dydžio vienetai (apie 500 karių).
„Noriu aiškiai pasakyti: šie mūsų veiksmai yra visiškai gynybiniai“, – pabrėžė jis. J. Bidenas, kaip ir ES lyderiai, pabrėžė, kad tai atsakas į Rusijos veiksmus, ir jei toliau Maskva imsis eskalacijos, bus dar grėsmingesnis atsakas. Kartu Vakarų vadovai sakė, kad durys deryboms lieka atviros ir vis dar tikisi taikiai išspręsti Rusijos sukeltą krizę. Tačiau JAV ir Prancūzijos diplomatijos vadovai antradienį pranešė, kad atšaukė šią savaitę planuotus susitikimus su Rusijos užsienio reikalų ministru.
Galėjo stipriau?
Rusija prie sienos su Ukraina sukaupė didžiules karines pajėgas. Pirmadienį po beveik valandą trukusio demagogijos, melo bei grasinimų pilno monologo V. Putinas pareiškė, kad pripažinta nuo Ukrainos 2014 m. atplėštų ir nuo Maskvos visiškai iki šiol priklaususių rytinių regionų „nepriklausomybė“. Antradienį oficialią procedūrą užbaigė Rusijos parlamentas bei davė V. Putinui leidimą įvesti karines pajėgas į užsienio valstybę. Dar pirmadienį vakare pranešta apie Rusijos karių ir technikos judėjimą minimuose Ukrainos regionuose.
Kremlius gerbia tik jėgą, o Vakarų atsakas – silpnas. Argumentai, kad Vakarai turi pasilikti parako tolesniems veiksmams, V. Putino nesulaikys.
„Visi ženklai rodo, kad Rusija ir toliau planuoja plataus masto puolimą prieš Ukrainą“, – antradienį Briuselyje po NATO ir Ukrainos tarybos kalbėjo ir Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, bet pridūrė, kad NATO vieninga ir aukštąją parengtį paskelbė daugiau kaip 100 lėktuvų, o jūroje, nuo Šiaurės iki Viduržemio jūrų, plaukioja daugiau kaip 120 sąjungininkų laivų.
Tiesa, yra ir skeptikų, kurių teigimu, Vakarai galėjo imtis stipresnio atsako.
„Jau kelis mėnesius Vakarai grasino V. Putinui didžiulėmis ekonominėmis pasekmėmis, jei jis eskaluos agresiją prieš Ukrainą. Per pastarąsias 24 valandas Vakarų sąjungininkai turėjo galimybę įgyvendinti šį grasinimą, tačiau to nepadarė, o paskelbė sankcijas kaip bausmę, kuri neatgrasys nuo tolesnių veiksmų. Kremlius gerbia tik jėgą, o Vakarų atsakas – silpnas. Argumentai, kad Vakarai turi pasilikti parako tolesniems veiksmams, V. Putino nesulaikys“, – Politico.eu citavo Tomą Keatinge’ą iš britų analitinio centro RUSI.
