Meniu
Prenumerata

antradienis, liepos 23 d.


GINKLAVIMASIS
Vakarų gynybos pramonės apimtis vis dar buksuoja
Evaldas Labanauskas, IQ biuro Briuselyje vadovas
X

Ukrainai sunkiai sekasi sulaukti oro gynybos sistemų. Didžioji problema – šių platformų deficitas Vakaruose, o ir kitos karinės įrangos bei amunicijos gamyba nedidėja tiek, kiek reiktų.

„Buvau susitikęs su NATO paramos ir pirkimų agentūros vadove Stacy Cumming ir paklausiau, kaip ji mato pramonės užsikūrimą, tai sakė taip: papildomų linijų atsiranda – kaip ir pozityvu, bet jei klaustumėte, ar atsiranda papildomų didelių gamyklų – to dar nėra, – ketvirtadienį Briuselyje kalbėjo Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. – Problema yra ta, kad reikia ilgalaikių užsakymų. Manau, kad jie ateina ir ateis su didesniu gynybos finansavimu, bet dar kažkur vakariečių pramonininkų, dirbančių gynybos srityje, pasąmonėje glūdi abejonė – karas baigsis ir visi grįš prie taikos sapno, nebeliks užsakymų: tad kam mums čia plėstis, rizikuoti?“

Judesys yra į gerą pusę, bet tai daugiau evoliucija nei revoliucija.

Rusija pervedė savo ekonomiką ant karo bėgių ir užkūrė visą savo karinę pramonę. Bendrovės „Bain & Company“ atliktame artilerijos sviedinių tyrime, kuriame remiamasi viešai prieinama informacija, nustatyta, kad šiais metais Rusijos gamyklos turėtų pagaminti daugiau nei tris kartus daugiau sviedinių nei Vakarai. Pasak analitikų, Rusija gali pagaminti apie 4,5 mln. artilerijos sviedinių, o Europos šalys ir JAV kartu pagamins apie 1,3 mln. sviedinių.

Kalbant apie sąnaudas, ataskaitoje teigiama, kad vidutinė vieno 155 mm kalibro sviedinio (tokio tipo sviedinius gamina NATO šalys) gamybos kaina yra apie 4 tūkst. JAV dolerių už vienetą, nors skirtingose šalyse ji labai skiriasi. Vieno 152 mm kalibro sviedinio, kurį naudoja Rusijos ginkluotosios pajėgos, gamybos Rusijoje kaina yra apie 1 000 dolerių.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šiek tiek pozityvesnis.

„Akivaizdu, kad galėjome pradėti dar anksčiau, tačiau dabar matome NATO sąjungininkų pastangų rezultatą, be kita ko, susitarus vykdyti daugiau bendrų viešųjų pirkimų, kai perkame ir užsakome daiktus kartu. Jungtinės Valstijos prieš pat prasidedant karui per mėnesį pagamindavo maždaug 14 tūkst. vienetų 155 mm artilerijos šaudmenų. Dabar jų yra 28 tūkst. per mėnesį, o iki kitų metų pabaigos planuojama pagaminti 100 tūkst. per mėnesį. Panašų sunkiosios artilerijos amunicijos gamybos didėjimą matome ir visoje Europoje“, – ketvirtadienio spaudos konferencijoje kalbėjo NATO vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad, tarkime, Vokietijoje priimtas sprendimas statyti gamyklą, kurioje bus gaminamos „Patriot“ sistemos.

„Judesys yra į gerą pusę, bet tai daugiau evoliucija nei revoliucija“, – įvertino padėtį L. Kasčiūnas, kuris dalyvavo ketvirtadienį ir penktadienį vykstančiame NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje.

Jo metu taip pat įvyko Latvijos vadovaujamos dronų iniciatyvos susitikimas. Ši iniciatyva, į kurią įeina Lietuva, siekia suburti paramą Ukrainai bepiločiais.

„Mes iškart paskelbėme 3 mln. eurų dronų programą FPV dronams. Birželio 19 d. mūsų kai kurios įmonės, kurios turi pajėgumą, vyksta į Ukrainą testuoti savo dronų. Po testavimo pamatysime, kiek įmonių pereis kriterijus, ir tada už tuos 3 mln. nupirksime dronus ir perduosime Ukrainai. Tai yra dalis tos pačios Latvijos vadovaujamos koalicijos. T. y. mes padarome patys, bet priskiriame latviams ir latviai labai dėkingi“, – teigė L. Kasčiūnas.

Po to Lietuva planuoja skirti dar 7 mln. eurų dronams – ne tik FPV, bet ir žvalgybiniams bei kitų tipų. Ministras teigė, kad tai puiki galimybė ir Lietuvos tokių technologijų gamintojams. Apie dešimt Lietuvos įmonių dalyvauja kitame, britų paskelbtame, konkurse dėl dronų gamybos.

„Tas labai svarbu, sąveika jau prasidėjusi, o kaip joms seksis – paaiškės liepos mėnesį“, – sakė L. Kasčiūnas.

2024 06 14 11:55
Spausdinti