Lukas Balandis/BNSVis dar yra būdų apeiti sankcijas ar sukurti mechanizmus, kad būtų kompensuojami praradimai. Ribojimai apsunkina Rusijos ekonomikos funkcionavimą, tačiau jos nesužlugdė.
Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas mano, kad sankcijos nevienodai veikia skirtingus Rusijos verslo sektorius. Tačiau net ir vėluojančios, su įvairiomis išimtimis sankcijos galiausiai trikdo Rusijos ekonomikos funkcionavimą. Jo teigimu, sankcijų taikymo ir poveikio procesas turi būti dinamiškas – neužtenka tiesiog vieną kartą nustatyti sankcijas kurios nors grupės prekėms, jas reikia nuolat adaptuoti, siekti užkirsti kelią galimoms skylėms, taikyti griežtas baudas pažeidėjams. „Tai taip pat yra karo dalis – ekonominis ar prekybinis karas. Kaip ir kiekviename kare, reikia reaguoti į įvykius mūšio lauke, keisti taktikas. Vis dėlto didžiausią poveikį sankcijos dar tik padarys – tik visiškai neseniai įsigaliojo sankcijos rusiškai naftai, o naftos produktams jos įsigaliojo tik vasarį. Rusijos priklausomybė nuo naftos eksporto yra itin didelė, todėl poveikis, net jei ne absoliutus, bus jaučiamas daug stipriau nei kitų kategorijų prekių draudimai“, – IQ sakė T. Janeliūnas.
Kaip apeinamos sankcijos?
Lietuvos muitinės pareigūnai identifikuoja įvairius būdus, kaip bandoma apeiti sankcijas, nuo bandymų klastoti prekių aprašymus ir Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodus, pateikiant sankcionuojamas prekes kaip galimas įvežti, iki akivaizdžių prekės kilmės šalies klastojimo pavyzdžių. Kaip IQ aiškino Muitinės departamento atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė, importo atvejais dažniausiai klastojama prekių kilmė arba neteisingai deklaruojamas prekių KN kodas. Eksporto atvejais prekės yra deklaruojamos eksportui į Vidurio Azijos šalis, tačiau spėjama, kad prekės iš tiesų skirtos Rusijai.
2022 m. spalį–gruodį Lietuvos muitinė 671 kartą neleido atlikti importo, 4351 kartą – eksporto procedūrų, taip pat 2288 kartus neleido keliauti tranzitu. Teritorinės muitinės per ketvirtą ketvirtį pradėjo ir vykdo apie 40 tyrimų dėl galimų sankcijomis nustatytų draudimų pažeidimų. Už nustatytų ribojamųjų priemonių nesilaikymą muitinė asmenims pradėjo 300 administracinio nusižengimo teisenų.
Pasak Muitinės departamento generalinio direktoriaus Dariaus Žvirono, pažeidimų skaičius pernai buvo „tikrai didelis“, todėl reiktų užtikrinti, kad baudos už nustatytus sankcijų pažeidimus būtų griežtesnės: „Galbūt turėtų būti ir baudos didesnės, įtrauktas prekių, transporto priemonės konfiskavimas. Apie tai kalbame su kitomis institucijomis, ministerijomis, manome, kad sprendimas dėl Administracinių nusižengimų kodekso ir kitų teisės aktų pakeitimų, kuriais būtų sugriežtinta atsakomybė, bus priimtas šiais metais.“
Šiuo metu Vyriausybėje derinamas Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas, kuriuo bus griežtinama fizinių asmenų atsakomybė už sankcijų pažeidimus. Taip pat inicijuotas Tarptautinių sutarčių įstatymo pakeitimas, kuriuo už sankcijas pažeidžiančią veiklą bus įtvirtinta juridinių asmenų finansinė atsakomybė.
Nors sankcijų įgyvendinimas yra visų Europos Sąjungos valstybių narių kompetencija, kartais pastebima, kad šalys skirtingai vertina ir tam tikrus ribojimus ar reikalavimus išimčiai arba leidimui gauti. „Kai kuriose šalyse verslo interesus stipriau atspindi ir formali valstybės pozicija“, – atsakydami į pateiktus klausimus aiškino Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovai.
Baltarusijai – švelnesnės sankcijos
Akivaizdu, kad Baltarusija aktyviai remia Vladimiro Putino karinius siekius, todėl apynasris dedamas ir jai. Derybos dėl 10-ojo Europos Sąjungos sankcijų paketo Rusijai prasidės artimiausiu metu. Vyksta derybos dėl papildomų sankcijų Baltarusijai, pirmiausia siekiant jas kiek įmanoma suvienodinti su ribojimais, skirtais karo pradininkei. Kol kas ES teisės aktais yra nustatyti skirtingi draudimai Rusijai ir Baltarusijai, pastarajai įvesta daug mažiau draudimų.
D. Žvironas sakė, kad sankcijos vis dar palieka daug erdvės jas apeiti būtent dėl šios valstybės. „Sankcijos turėtų būti vienodos tiek Baltarusijai, tiek Rusijai. Manau, su kitu paketu viskas bus suvienodinta arba bent jau prie to priartėta. Abi šalys veikia kaip viena, atitinkamai sankcijos turėtų būti tokios pat“, – tvirtino pašnekovas.
Rusijos ekonomika negriuvo
Pirmosiomis Rusijos karo Ukrainoje savaitėmis, kai Vakarai jau įvedė pirmąsias sankcijas, tarptautinės organizacijos pateikė gerokai pesimistiškesnes prognozes Rusijos ekonomikai nei dabartinė situacija. Importas iš agresorių šalių krito 50–60 proc., bet reeksporto apimtis nemažėja. Paslaugų eksportas krito 20 proc. „Matyt, tai susiję su tuo, kad reeksportas į Rusiją vyksta ir kroviniai į Rusiją važiuoja. Eksportas iš esmės nesumažėjęs, jis, galima sakyti, net padidėjęs ypač Baltarusijoje, ir jau nuo pat gegužės kalbame, kad vyksta prekių į Rusiją reeksportas per Baltarusiją, Kazachstaną, Uzbekiją, Kirgiziją. Ir naujausi duomenys nerodo, kad yra kokių nors pokyčių“, – SEB konferencijoje sakė ekonomistas Tadas Povilauskas.
Didžioji dalis reeksportuojamų produktų yra mašinos, jų dalys, įranga, transporto priemonės, todėl, ekonomisto teigimu, galima sakyti, kad iš dalies mes padedame Rusijos verslui gauti nesankcionuotas prekes, kurias jis naudoja tolesnei gamybai ir savo pridėtinei vertei kurti. „Įvertinti tos naudos skaičiais tikrai nedrįsčiau“, – IQ kalbėjo ekonomistas.
Didžiausią paslaugų eksporto į Rusiją dalį sudaro transporto sektoriaus paslaugų eksportas, jis sumažėjo tik 20 proc. Eksperto teigimu, tai rodo, kad dalis transporto bendrovių neatsisakė tarptautinių pervežimų į Rusiją nepaisydamos pasunkėjusių sąlygų. Tai pat teigiamą įtaką darė ne itin smarkiai smukęs reeksportas. Galiausiai ir pervežimo kainos į Rusiją stipriai padidėjo, todėl jos atsvėrė pervežamų krovinių nuosmukį.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 2022 m. balandį prognozavo, kad Rusijos ekonomika smuks 8,5 proc. Tačiau šių metų pradžioje TVF atnaujino prognozę ir skaičiuoja, kad pernai BVP krito vos 2,2 proc., o tai būtų mažiau negu pandeminiais 2020-aisiais. „Pagrindinė tokio nedidelio nuosmukio priežastis – Rusija atrado alternatyvius energijos išteklių pirkėjus, naftos atveju tai būtų Indija ir Rusija, taip pat padidino išlaidas karo pramonei. Aišku, reiktų labai atsargiai vertinti iš Rusijos ateinančius statistikos duomenis – nemažai duomenų nuo karo pradžios yra nebeskelbiama viešai. Be to, eiliniam žmogui Rusijoje vargu ar gyvenimo kokybė ir apskritai ekonomikos padėtis pasikeitė taip minimaliai kaip BVP, kai prekių ir paslaugų pasirinkimas gerokai sumažėjo, o BVP palaiko išlaidos karo pramonei“, – komentavo T. Povilauskas.
