Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdemokratai inicijuoja apkaltą Seimo nariui Mindaugui Basčiui.

Antradienį Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui perskaičius šią iniciatyvą pradėta apkaltos procedūra. Daugiau kaip 40 parlamentarų teigia, kad atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento (VSD) anksčiau pateiktą medžiagą apie M.Bastį būtina ištirti, ar Seimo narys nesulaužė priesaikos. Inicijuoti apkaltą gali ne mažiau kaip 36 parlamentarai.

Opozicija įžvelgia M. Basčio gelbėjimo planą

Tuo metu opozicija siekia, kad būtų sudaryta laikinoji komisija, kuri plačiau panagrinėtų M. Basčio ryšių galbūt keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui. Dėl šios komisijos sudarymo Seime antradienį padaryta pertrauka. Seimo opozicijos atstovai mano, kad skubus valdančiųjų siūlymas pradėti apkaltą socialdemokratų frakcijai priklausančiam M. Basčiui yra siekis užblokuoti jų tyrimą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. „Mes manome, kad socialdemokratai palaiko apkaltos procesą, nes manome, kad tai politinis manevras žinant, kad apkaltą bus galima stabdyti remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kad priesaikos sulaužymas galioja dėl veiksmų, padarytų po priesaikos davimo. Ir viskas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė konservatorius Gabrielius Landsbergis. M. Bastys naujausią parlamentaro priesaiką davė pernai lapkričio 14 dieną, naujos kadencijos Seimui pradėjus darbą. Tuo metu VSD pažymoje minimi faktai vyko anksčiau. „Darau prielaidą, mes nerimaujame, kad prieš kreipiantis į VSD galima paklausti, ar informacijoje, kurią mums ruošiatės pateikti yra kalbama apie įvykius po lapkričio 14 dienos? Nėra? Tada mums nereikia. Tada procedūra stabdoma procedūriškai, kadangi tai nėra susiję su tyrimo objektu“, – galimą apkaltos procedūros baigtį nuspėjo konservatorius. Tuo metu jų siūlomos laikinosios komisijos, anot G. Landsbergio, neribotų nei laikas, nei pavardės. Konservatorius tikisi, kad ketvirtadienį parlamentarai balsuos ir dėl tyrimo komisijos sudarymo.

Nuslėpė ryšius ir kelionę

Valdančiųjų teikime nurodoma, kad M. Bastys, pildydamas anketą dėl leidimo dirbti su visiškai slapta informacija, nenurodė pažįstantis buvusį KGB darbuotoją Piotrą Vojeiką, dabar siejamą su užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybomis, bendravęs su prokremlišku žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, nenurodė 2015 metais buvusios išvykos į Maskvą dalyvauti Jevgenijaus Kostino knygos pristatyme. „Pabrėžtina, jog siekdamas nuslėpti šiuos ryšius ir faktus, M. Bastys pažeidė leidimo dirbti su slapta informacija gavimo tvarką. Negana to, Seimo narys savo viešai skelbiamoje privačių interesų deklaracijoje nėra deklaravęs ryšių su J. Kostinu, P. Vojeika, E. Mackevičiumi, S. Dubininku ar V. Pachomovu, nors privačių interesų deklaracija aiškiai nurodo, jog Seimo narys (ar kandidatas į Seimo narius) privalo deklaruoti bet kokius kitus duomenis ir ryšius su Lietuvos ir kitų valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Tai leidžia teigti, jog M. Bastys siekė sąmoningai nuo visuomenės nuslėpti po VSD pažymos paviešinimo išaiškėjusią informaciją apie įvardintus ryšius“, – rašoma teikime dėl apkaltos.

Seimo narys savo viešai skelbiamoje privačių interesų deklaracijoje nėra deklaravęs ryšių su J. Kostinu, P. Vojeika, E. Mackevičiumi, S. Dubininku ar V. Pachomovu.

Jame taip pat primenama VSD informacija, kad Seimo narys M. Bastys vykdė J. Kostino, kuris atstovauja Rusijos energetikos kompanijai „Rosatom“ Lietuvoje, pavedimus: tarpininkavo dėl įvairių susitikimų, dėl leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo ar pratęsimo Rusijos piliečiams. „Kitaip sakant, J. Kostinas galėtų turėti svertų spaudimui M. Basčio atžvilgiu daryti, o tai kelia realią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – rašoma apkaltos dokumente. Anot jo, Lietuvos parlamentaro ryšiai su Rusijos valstybinės televizijos žurnalistu E. Mackevičiumi kelia riziką, kad įslaptinta informacija galėtų patekti į Rusijos valdžios kontroliuojamos žiniasklaidos ar kitų šios šalies valdžios struktūrų rankas. Taip pat primenami politiko ryšiai su buvusiu Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu Saturnu Dubininku, už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą teistu Vadimu Pachomovu. „Apibendrinant išdėstytus argumentus yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, jog Seimo narys M. Bastys šiurkščiai sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, (...) kadangi nuslėpė savo ryšius su Rusijos valstybinių įmonių bei verslo atstovais bei fiziniais asmenimis, veikė atstovaudamas ne Lietuvos, kuriai prisiekė, bet kitos valstybės interesams, kurie kertasi su Lietuvos Respublikos pamatiniu nepriklausomybės stiprinimo interesu“, – tvirtinama apkaltos teikime. Taip pat pabrėžiama, kad apie M. Bastį pateikta informacija diskredituoja ne tik jį patį, bet ir visą Seimą.

Apkaltos procedūra

Susipažinęs su apkaltos iniciatyva Seimas turi sudaryti specialiąją tyrimo komisiją, kuri įvertintų, ar yra pagrindas pradėti apkaltą. Jeigu padaroma išvada, kad toks pagrindas yra ir tam pritaria visas Seimas, parlamentas kreipiasi į Konstitucinį Teismą (KT) išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Apkaltos procesas Seime gali būti tęsiamas tik įsigaliojus KT išvadai dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Sprendimą dėl Seimo nario pašalinimo iš Seimo priimamas, kai už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 85.

Negavo leidimo dirbti su visiškai slapta informacija

Seimo pirmininkas V. Pranckietis praėjusį ketvirtadienį pranešė gavęs VSD išvadą, kad tuometiniam parlamento vicepirmininkui socialdemokratui M. Basčiui neturėtų būti išduotas leidimas dirbti su visiškai slapta informacija. VSD pateiktoje medžiagoje aprašomi M. Basčio ryšiai su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu J. Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju P. Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu E. Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu S. Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku V. Pachomovu. Pats parlamentaras patvirtino pažįstantis visus šiuos asmenis, tačiau atmeta įtarimus dėl jo pažeidžiamumo, vadindamas tai interpretacijomis. Nepaisant to, jis pasitraukė iš Seimo vicepirmininko pareigų ir atsisakė kandidatuoti į Socialdemokratų partijos pirmininkus bei sustabdė narystę partijoje. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.