Meniu
Prenumerata

šeštadienis, balandžio 13 d.


GINKLŲ PRAMONĖ
Valdžia sutaria su pramonininkais: reikia laisvinti Lietuvos gynybos pramonės ribojimus
ELTA
Andrius Ufartas/ELTA
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės reguliavimo pakeitimus, kurie leistų atlaisvinti šioje srityje veikiančių Lietuvos gamintojų veiklą ir padidinti lietuviškos produkcijos gamybą. Tarp pokyčių numatomi atlaisvinimai, susiję su gaminių testavimu, numatoma sumažinti ribojimus, taikomus atsižvelgiant į ginklų galią.

Apie didžiausias Lietuvos ir Europos gynybos ir saugumo pramonės problemas taip pat galite skaityti IQ žurnalo kovo mėnesio numeryje arba portale. Skaitykite straipsnį Pagaminta Lietuvoje: verslas galėtų gaminti daugiau produktų kariuomenei, bet valstybė turi pašalinti kliūtis“.

„Yra keturi pagrindiniai pokyčiai, kuriuos norime įgyvendinti. Visų pirma, sumažinti ginklų dalių gamybos ribojimus, leisti laisviau gaminti. Jeigu Lietuvoje įmonė gamina komponentą ar ginklo detalę, drono korpusą, įvairius kitus priedus ir detales, jeigu ji tai daro jau licencijuotam gamintojui, Lietuvoje atsisakytume šių detalių gamybos licencijavimo“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Armonaitė.

„Antras dalykas, matome, kad įmonės susiduria su testavimo ir technologijų išbandymo problemomis. Labai ankstyvoje stadijoje įmonėms nėra kur testuoti savo technologijų. (...) Kadangi vyksta karas Ukrainoje, dalis technologijų iš esmės yra mūšio lauke ir testuojamos. Norime dar palengvinti galimybę testuoti ir eksponuoti Lietuvoje pagamintus gaminius“, – pabrėžė ji ir teigė, kad gaminius būtų leidžiama išvežti, testuoti, eksponuoti įvairiose parodose ir susigrąžinti atgal į Lietuvą.

Taip pat A. Armonaitė siūlo pokyčius, susijusius su Lietuvos įsigyjama technika, bei darbuotojų, netiesiogiai dirbančių su sprogmenimis, medicinine patikra.

„Trečias pokytis susijęs su darbuotojais, kurie dirba šioje pramonėje. Dabar yra labai daug patikrų, kurias turi pereiti darbuotojai, mes jų visiškai nepanaikiname, tačiau yra žmonių, kurie netiesiogiai dirba su ginklais, sprogmenimis, bet turi praeiti įvairias medicinines patikras. Mūsų vertinimu, tai pertekliniai ribojimai ir biurokratija“, – sakė ministrė.

„Ketvirtas pokytis susijęs su technika, kurią įsigyja Lietuva. Kai ji įsigyjama, reikia jos priežiūrą, remontą vykdyti, mes įdedame reikalavimą tai vykdyti Lietuvoje registruotam juridiniam asmeniui. Tai galės daryti lietuviškos įmonės, tiekėjai, kurie turės įkurti Lietuvoje darbo vietų“, – aiškino ji.

Laisvės partijos pirmininkė pabrėžė, kad pasiūlyti gynybos pramonės srities atlaisvinimai užtikrins didesnes galimybes, o diskusijų metu Seime bus galima padaryti dar daugiau pokyčių.

„Gynybos ir saugumo pramonė yra ir ilgą laiką buvo apkaustyta įvairiais ribojimais ir reguliavimais. Kartais galima netgi palyginti su lošimų verslu, labai daug įvairių ribojimų“, – kalbėjo A. Armonaitė.

„Jau buvo priimtas įstatymas panaikinantis draudimą įmonėms kurtis LEZ, einame toliau, Seime diskutuodami dar ir daugiau visko padarysime“, – tikino ji.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos laikinasis generalinis direktorius Tomas Garuolis sako, kad reguliavimo pakeitimai yra reikalingi, o dėl poreikio didinti finansavimą gynybai sutaria visos verslo organizacijos.

„Labai reikalingi pakeitimai reguliavime. Tikimės, kad tai pirmas žingsnis, nuo kurio verta pradėti. Visos verslo organizacijos sutaria, kad reikia didinti gynybai finansavimą ir ne tik papildomi mokesčiai būtų svarus indėlis į mūsų gynybą“, – teigė T. Garuolis.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas tikėjosi, kad šie siūlymai yra „pirmas žingsnis“, o šalyje taip pat reikia siekti ambicingesnių sprendimų.

„Šiuos siūlymus vertiname kaip pirmą žingsnį teisinga kryptimi, siekiant sudaryti nediskriminuojančias sąlygas Lietuvos gynybos pramonei. Kartu su jais Lietuvoje turime siekti dar ambicingesnių sprendimų. (...) Mūsų valstybė yra vienintelė Europos Sąjungoje, draudžianti verslui užsiimti A kategorijos ginklų apyvarta“, – sakė V. Sabaliauskas.

Galiausiai paramos organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas išskyrė, kad Lietuvos ginklų pramonė turi daug pranašumų, palyginti su kitomis šalimis.

„Kaip žmogus, kuris bendradarbiauja su Lietuvos pramone beveik 10 metų karo sąlygomis (...), per šį laiką matau Lietuvos ginklų pramonės pranašumus. Kai kuriose vietose Lietuvos karinė pramonė pasaulyje yra nr. 1. Mūsų pramonė yra labai aukšto lygio“, – pabrėžė J. Ohmanas.

2024 03 12 11:37
Spausdinti