Parlamento vadovas Viktoras Pranckietis, jo pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė įregistravo projektą parlamentarams suteikti 40 darbo dienų atostogas per metus.

„Seimo nario konstitucinė teisė į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas negali būti paneigta arba negali būti nepagrįstai suvaržytas šios teisės įgyvendinimas“, – teigia pasiūlymo autoriai. Pagal jų projektą, visi Seimo nariai kasmetinių atostogų išeitų ir iš jų grįžtų tuo pačiu laiku, išskyrus atvejus, kai šaukiamos neeilinės sesijos. Seimo narių kasmetinės atostogos į kitus metus nebūtų perkeliamos. Ilsėtis jie galėtų tik nevykstant parlamento sesijoms. Pagal Konstituciją parlamentas rengia pavasario ir rudens sesijas. Pirmoji prasideda kovo 10-ąją, baigiasi birželio 30-ąją, antroji – rugsėjo 10-ąją ir baigiasi gruodžio 23-iąją. Pasiūlyme numatyta, kad atostogų laikas būtų skaidomas į dvi dalis, jų pradžia ir pabaiga nustatoma Seimo nutarimu. Taip pat siūloma, kad Seimo pirmininkui, jo pavaduotojams kasmetinės atostogos parlamento vadovo sprendimu galėtų būti suteikiamos kitu laiku nei kitiems parlamentarams, tačiau ne Seimo sesijos metu. Be to, visa Seimo vadovybė negalėtų ilsėtis vienu metu. Projekto autoriai nori įteisinti ir nėštumo bei gimdymo, tėvystės atostogas. Socialdemokratų partija pareiškė iniciatyvai nepritarianti, nes pagal darbo sutartis dirbantys žmonės atostogų turėtų dvigubai mažiau, nei Seimo nariai. „Naujasis Darbo kodeksas nustatė, kad pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai turi vos 20 darbo dienų kasmetinių atostogų. Daliai darbuotojų, kurie atostogas imdavo tik darbo dienomis, pagal naują kodeksą atostogos sutrumpėjo. Kodėl Seimo nariai turėtų turėti kitokias sąlygas nei kiti Lietuvos dirbantieji?“,– partijos pranešime sakė jos pirmininkas Gintautas Paluckas. „Tam nepakanka argumentų, nes Seimo nario darbas neturi išskirtinės rizikos ar padidintos įtampos. Įtemptai dirba ir mokytojai, ir gydytojai, ir ugniagesiai, ir verslininkai“, – pridūrė jis. Socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis teigė, kad siūlomos atostogos parlamentarams suteiktų išskirtines sąlygas: „Jų atostogos galėtų būti reglamentuojamos atsižvelgus arba į naująjį Darbo kodeksą, arba į Valstybės tarnybos įstatymą, kuris taikomas valstybės tarnautojams“. Valstybės tarnautojams šiuo metu suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Atostogų dienų skaičius jiems gali augti dėl tarnybos stažo. Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat sukritikavo pasirinktą parlamentarų atostogų trukmę.

Keistas Seimo „valstiečių“ susireikšminimas sugalvojant nusistatyti 40 darbo dienų atostogas per metus. Ar jie galvoja, kad Seimo nariai dirba dvigubai daugiau ir sunkiau nei eiliniai mirtingieji, kuriems priklauso 20 dienų atostogų?

„Keistas Seimo „valstiečių“ susireikšminimas sugalvojant nusistatyti 40 darbo dienų atostogas per metus. Ar jie galvoja, kad Seimo nariai dirba dvigubai daugiau ir sunkiau nei eiliniai mirtingieji, kuriems priklauso 20 dienų atostogų? Seimo nario darbas yra svarbus, tačiau tai neturi tapti privilegija“, – teigė liberalas. Anot jo, tik Slovėnija Europoje yra įteisinusi parlamento narių atostogas. Seimo pirmininkas V.Pranckietis žurnalistams Seime sakė, kad ilgesnės atostogos Seimo nariams reikalingos dėl įtempto darbo. Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą rengusi darbo grupė nusprendė, kad parlamentarų darbas yra nepertraukiamas, todėl reglamentuoti jų atostogas per daug sudėtinga. Tuo metu Konstitucinis Teismas dar 2005 m. konstatavo, kad Seimo, kaip Tautos atstovybės ir įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos, veiklos nepertraukiamumas ir Seimo nario, kaip Tautos atstovo ir profesionalaus politiko, veiklos nepertraukiamumas jokiu būdu nereiškia, jog Seimo narys neturi ar negali pasinaudoti jam, kaip ir kiekvienam dirbančiam žmogui, priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.