„Valstiečiai“ užsimojo Seimo narius palikti be galimybės gauti nepriklausomų ekspertų išvadas, kuriomis jie galėtų remtis svarstydami ir balsuodami dėl įstatymų pakeitimų.

Du „valstiečiai“ siūlo visam Seimui nuspręsti, ar ekspertų nuomonė, kurios paprašytų mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tikrai yra būtina. Valdančiųjų planuose yra ir dar griežtesnių užmojų: didinti Seimo narių skaičių, kurie turėtų pasirašyti po ekspertizės reikalavimu, griežtinti sąlygas, kokiais atvejais tokių išvadų būtų prašoma, ir kas už jas mokėtų. Tuo metu ekspertų išvadų šalininkai įtaria, kad jų atsisakymu siekiama suvaržyti mažumos parlamentarų teisę gauti papildomos informacijos prieš apsisprendžiant, kaip balsuoti. Ankstesnių kadencijų parlamentarai itin retai prašydavo ekspertizių, tačiau šiemet jų pareikalauta jau keturis kartus, o tarp norinčių gauti išvadas yra ir valdančiajai koalicijai priklausantys socialdemokratai. Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė žada, kad prieš šio klausimo bus grįžtama tik rudens sesijoje.

Be Seimo verdikto – jokių ekspertizių

„Valstiečiai“ Agnė Širinskienė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas siekia, kad parlamentarai nuspręstų, ar pataisų nepriklausomas vertinimas turėtų būti laikomas lydinčiuoju dokumentu ir pristatomas per projekto svarstymus. Tokį balsavimą turėtų inicijuoti ne mažiau kaip 1/4 arba 36 Seimo nariai. „Ne penktadalis (parlamentarų – BNS), o visas Seimas turi nuspręsti, ar ekspertų išvadų Seimui reikia“,– BNS sakė V.Bakas. Jeigu Seimas nuspręstų, kad ekspertų vertinimas neturi būti lydinčiu dokumentu, pataisos būtų svarstomos nelaukiant tokio vertinimo išvados. „Tikiuos, kad šita pataisa atgrasys politikus neatsakingai priiminėti sprendimus dėl ekspertizių“,– teigė V.Bakas. Dabar Seimo statutas numato, kad ne mažiau kaip 1/5 – tai yra 29 Seimo nariai – turi teisę kreiptis dėl ekspertinio vertinimo ir jo išvada tampa pataisas lydinčiu dokumentu, pristatomu per svarstymus komitetuose bei Seimo posėdyje. Kol išvados pasiekia Seimą, sprendimai dėl pataisų nepriimami.

V.Bakas įsitikinęs, kad siūlomas statuto pataisymas politikus, kurie, anot parlamentaro, „kartais linkę manipuliuoti procedūromis“, privers pagalvoti, kad Seimas turės progą revizuoti jų norus.

V.Bakas įsitikinęs, kad siūlomas statuto pataisymas politikus, kurie, anot parlamentaro, „kartais linkę manipuliuoti procedūromis“, privers pagalvoti, kad Seimas turės progą revizuoti jų norus. „Viena vertu, bus atsakingiau priimami sprendimai kreiptis dėl ekspertizių, kad nešvaistyti mokesčių mokėtojų pinigų. Antras dalykas – dabartinėje situacijoje būtent ir sudaromos sąlygos švaistyti pinigus, kada tam tikros reformos stringa“,– aiškino V.Bakas. Pasak jo, dabar galiojanti nuostata leidžia penktadaliui Seimo narių „užblokuoti visą teisėkūros procesą“. Jis taip pat apgailestavo, kad statutas kol kas neleidžia dėl ekspertinės išvados reikalingumo pasisakyti Seimui. „Mano pasiūlymo esmė – leisti visam Seimui apsispręsti, ar penktadalio Seimo narių siūlymas skirti ekspertizę ir stabdyti klausimo nagrinėjimą yra pagrįstas ar ne. (...) Jeigu Seimas nuspręs, kad kreipimasis daryti ekspertizę yra pagrįstas, bet nepakankamas pagrindas stabdyti teisėkūros procesą, tai svarstymas vyks toliau“,– BNS sakė V.Bakas. A.Širinskienė sako, kad Konstitucinis Teismas nedraudžia ginčyti dalies Seimo narių reikalavimo dėl ekspertizės. „Konstitucinis Teismas kažkada yra pasakęs, kad jeigu Seimo narių grupė turi kažkokias teises, vadinasi, tas teises gali turėti ir visas Seimas in corpore. Tai šiuo atveju turi atsirasti kažkokia galimybė kvestionuoti tą 29 narių sprendimą. Logiška būtų galvoti, kad Seimas turėtų priimti sprendimą, ar tas tos grupės Seimo narių sprendimas yra tinkamas. Dabar tos galimybės nėra “,– BNS teigė ji. A.Širinskienė atmeta Seimo mažumos priekaištus, kad taip iš jos atimami dialogo su dauguma instrumentai. „Bet iš esmės jie tą instrumentą ne dialogui naudoja, o blokavimui“,– tikina ji. R.Baškienė sako, kad su ekspertizės reikalavimu stabdoma ne tik urėdijų reforma – siekta sužlugdyti ir daugiau valdančiųjų planų. „Pagalbinio apvaisinimo, vardų ir pavardžių rašymo ir dar neaišku, kiek jie būtų... dėl mokytojų neetatinio apmokėjimo. Bet kokiu klausimu 29 Seimo nariai blokuoja. Ne tik blokuoja, bet ir priverčia Seimo valdybą pasitelkti viešuosius pirkimus, išleisti išvadoms atitinkamai lėšas, tai mes ir sakome, gal tada lėšas turėtų mokėti iš frakcijų tos frakcijos, kurios inicijuoja. Kodėl tai turi būti Seimo pinigai? Ir ar 29 Seimo nariai nėra per mažas skaičius, gal reiktų 47 – tada jau matosi, kad yra problema arba didesnis nesusikalbėjimas. Nes tiek Seimo narių reikia, kad jų klausimas skubos tvarka būtų įrašytas į darbotvarkę, o čia dėl tokio vertinimo, kuris pareikalauja tiek visko, užtenka ir 29 parašų“,– BNS teigė R.Baškienė. Pasak jos, Seimo statute taip pat nėra aptarta ir kiek kartų dėl to paties projekto gali būti reikalaujama ekspertinės išvados. R.Baškienės teigimu, „išskirtinės reikšmės ir naudos ekspertinės išvados, vargiai, ar duoda“, ypač dėl pataisų, kurias teikia Vyriausybė. Tačiau ji mano, kad visiškai atsisakyti ekspertinio vertinimo nereikia. „Naikinti nereikia – gali būti kažkokių išskirtinių atvejų. Tai turi būti ypatingai retais atvejais Dabar per pusmetį turime 4 reikalavimus dėl ekspertinio įvertinimo,“ – BNS teigė R.Baškienė.

I.Šimonytė: savigarbos trūkumas ir nepagarba opozicijai

Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė mano kad tokios pataisos – savigarbos trūkumas ir nepagarba opozicijai. „Kai jau Seimas savęs nebegerbia tiek, kad iš pradžių leidžia Seimo nariams kreiptis dėl ekspertizės, o paskui nusprendžia, kad Seimas gali nuspręsti, kad jiems nusispjauti, ką ta ekspertizė pasakys, tai aišku čia daug ką pasako apie požiūrį. (...) Viena vertus, suteiki teisę opozicijai prašyti tos ekspertizės, o paskui suvairuoji savo daugumą ir pasakai, kad neįdomu, kas toje ekspertizėje parašyta“,– teigė I.Šimonytė.

Kai jau Seimas savęs nebegerbia tiek, kad iš pradžių leidžia Seimo nariams kreiptis dėl ekspertizės, o paskui nusprendžia, kad Seimas gali nuspręsti, kad jiems nusispjauti, ką ta ekspertizė pasakys, tai aišku čia daug ką pasako apie požiūrį.

Ji taip pat įtaria, kad tokiomis pataisomis įteisinamas išlaidavimas, be to, ją stebina sumos, kurias Seimas moka už ekspertizes – 100 ar 200 eurų. „Taip irgi nerodoma didelė pagarba tai ekspertizei. Jeigu būtų veltui, tai būtų kas ir veltui padarytų – kokie mokslininkai, bet tada visada būtų klausimas, kad galimas kažkoks interesų konfliktas, gal tas, kas atėjo veltui padaryti, nori prakišti kažkokią savo nuomonę“,– aiškino I.Šimonytė (BNS nuotr.) Jos vertinimu, ekspertizės Seimui yra reikalingos, nes teikdama pataisas Vyriausybė „ne visada į viską“ atkreipia dėmesį. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas mano, kad tokia „valstiečių“ pataisa norima apriboti mažumos teises. „Pataisa nereikalinga. Nori įvesti daugumos principą, reiškia, kad mažumos teisės yra apribojamos. Politinės išmintis sako: jai esi daugumoje, reikia galvoti apie tai, kai būsi opozicijoje. Demokratija – ne vien daugumos nuomonė, demokratija – kai gerbiamos mažumos teisės“,– BNS tvirtino parlamentaras.

Didelis opozicijos ginklas

Birželio pabaigoje pataisas buvo ketinama pradėti svarstyti Seime, bet iš plenarinio posėdžio liberalo Eugenijaus Gentvilo prašymu jos buvo išbrauktos. Pasak jo, ekspertinis vertinimas yra labai svarbus instrumentas Seimo nariams, jis leidžia išgirsti įstatymų projektų vertinimą iš šalies. „Ją išbraukus, atimama galimybė Seimui girdėti ekspertus iš šalies“,– sako liberalų frakcijos seniūnas, primenantis, kad į rinkimus ėję „valstiečiai“ deklaravo kitaip priiminėsiantys įstatymus – žadėjo remtis ekspertais, mokslu ir taip toliau. E.Gentvilas pabrėžė, kad ekspertinis vertinimas yra didelis opozicijos ginklas, nes dažniausiai ji inicijuoja tokias išvadas. „Liberalai inicijavo pagalbinio apvaisinimo įstatymo ekspertinį vertinimą ir jis apvertė tą „valstiečių“ projektą aukštyn kojomis. Prašau, koks galingas ginklas opozicijos rankose, o dabar jį bando atimti“,– teigė E.Gentvilas.

Ekspertinis vertinimas – nuo 2004 metų

Seimo statuto pataisos dėl ekspertinio vertinimo buvo priimtos 2004 metų lapkritį. Jas inicijavęs liberalas Gintaras Steponavičius prognozavo, kad tai leis pagerinti Seime svarstomų įstatymų projektų kokybę, disponuoti išsamesne ir nešališkesne informacija priimant svarbesnius įstatymų leidybos sprendimus. „Būtų svarbu turėti galimybę prognozuoti kiekvieno svarbesnio naują teisinį reguliavimą įvedančio įstatymo poveikį visuomenei, ekonomikai ir taip toliau“,– per pataisos priėmimą Seime 2004 metais kalbėjo G.Steponavičius. Dabar jis pripažįsta, kad ekspertizių prašoma ir tada, kai nėra būtina. G.Steponavičius abejoja, ar būtinas ekspertinis vertinimas Vyriausybės atneštiems įstatymų projektams, kaip yra su urėdijų reforma. „Kai Vyriausybė ruošia, ji remiasu jau įvairių ekspertų nuomonėmis, turi daugiau profesionalų aplink ir turi galimybių daugiau išbaigtus projektus paruošti“,– teigė G.Steponavičius. „Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis įsitikinęs, kad „pasaulis eina kitu keliu“ nei siūloma pasukti Lietuvoje – įstatymų pataisas stengiamasi priimti po ilgų diskusijų ir tokias, kad paskui greitai jų nereikėtų keisti.

Airija, pavyzdžiui, per metus priima tik 70 įstatymų. Kodėl taip yra? Todėl, kad jie labai kviečiasi ekspertus, išdiskutuoja.

„Airija, pavyzdžiui, per metus priima tik 70 įstatymų. Kodėl taip yra? Todėl, kad jie labai kviečiasi ekspertus, išdiskutuoja. Mes per tą pačią sesiją tą patį įstatymą kelis kartus pakeičiame. Taikoma labai daug skubos“,– BNS teigė R.Žemaitaitis. Anot socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus, nepriklausomų ekspertų išvados būtų reikalingiausios tik atskirais atvejais. „Jeigu įstatymo projektas sukelia tikrai didžiules emocijas tiek ir valdančiojoje daugumoje esantiems politikams, tiek ir opozicijai, išryškinant tų nesutarimų priežastis ir vieniems pabrėžiant, kad dėl tam tikrų kriterijų gali būti neigiamos pasekmės ilgalaikėje perspektyvoje“,– BNS sakė A.Butkevičius. Pasak jo, Seimo valdybai derėtų pasitvirtinti aiškesnę ir konkretesnę tvarką, kokiais atvejai parlamentarai gali naudotis ekspertų pagalba.

Pataisas skatina urėdijų reforma

Pasak V.Bako, statuto pataisos dėl ekspertinių vertinimų prašymų griežtinimo idėja atsirado dėl istorijos su urėdijų reformos išvada. „Tiesiog lobistai, kurie priešinasi šios srities tobulinimui, pasiekė visokiai būdais, kad šis procesas būtų sustabdytas. Ir lobistai, ir interesų grupės, kurios nenori, kad miškų sektoriuje kažkas keistųsi. (...) Tas penktadalis Seimo narių, kurie pasirašė po tuo raštu (ekspertinio reikalavimo – BNS), tai yra piktnaudžiavimo teise akcija, nes statutas sako, kad ekspertizę galima skirti tik tada, kai pataisa daroma esminiai pokyčiai tam tikroje srityje“,– teigė V.Bakas. Nepriklausomos urėdijų reformos ekspertizės pareikalavo beveik pusšimtis parlamentarų iš liberalų, socialdemokratų, „tvarkiečių“, lenkų ir konservatorių frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės nariai. Prašymą dėl ekspertinio vertinimo buvo parėmę ir du „valstiečių“ frakcijos nariai Kęstutis Smirnovas bei Valerijus Simulikas, bet vėliau jie savo parašus atsiėmė. Šią savaitę kai kurie parlamentarai suabejojo, ar ekspertizės yra objektyvios – palankiausią išvadą pateikusi konsultacijų bendrovė „Civitta“ su Vyriausybe pernai lapkritį yra pasirašiusi beveik 0,5 mln. eurų vertės teisinių paslaugų sutartį. Kita vertintoja – Lietuvos miškininkų sąjunga – šiam darbui pasamdė bendrovės „Confidence“ partnerį Paulių Miliauską, su kuriuo yra pasirašiusi teisinių paslaugų teikimo ir atstovavimo sutartį. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.