Dainius Labutis/ELTAKas trečia elektroninė paslauga per metus užsakoma iki 10 kartų, o „reikšminga dalimi“ nesinaudojama visai, teigia viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK).
Savo ruožtu ekonomikos ir inovacijų viceministrė tikina, jog Lietuva viešąsias paslaugas skaitmenizavusi gerai, ir atkreipia dėmesį į būtinybę didinti gyventojų norą naudotis elektroninėmis paslaugomis.
„Nustatėme, kad kas trečia platformoje (Elektroninių valdžios vartų portale – ELTA) sukurta elektronine paslauga kasmet pasinaudojama vos iki 10 kartų, o reikšminga dalimi sukurtų paslaugų per metus apskritai nėra pasinaudojama“, – pirmadienį Seimo Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio posėdyje sakė VK Informacinių technologijų audito departamento vadovas Markas Marcinkevičius.
VK 2018–2022 m. laikotarpiu auditavo Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM), Vidaus reikalų ministeriją bei Informacinės visuomenės plėtros komitetą. Auditoriai vertino elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų kokybę, skaitmenizavimo plėtrą bei paslaugų stebėseną.
„Neužtikrinama, kad visuomenei būtų teikiamos kokybiškos elektroninės paslaugos“, – parlamentarams teigė M. Marcinkevičius.
Anot jo, šalyje nėra patikimų duomenų apie visas viešąsias ir administracines skaitmenines paslaugas, visos jos nėra teikiamos vieno langelio principu.
Auditorių atstovas dar pabrėžė, kad vertinimus pateikia tik 1,3 proc. visų Elektroninių valdžios vartų portalo paslaugomis pasinaudojusių gyventojų.
„Esant mažam vartotojų įsitraukimo lygiui gauti duomenys yra nepakankami, kad jais remiantis būtų galima atlikti pagrįstus keitimus ir tobulinti paslaugas“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.
Jo pristatytais duomenimis, administracinės procedūras be popieriaus pernai teikė 47 proc. institucijų (4 lygio paslaugas internetu). 50 proc. institucijų teikė 3 lygio paslaugas (suteikė galimybę internetu grąžinti užpildytus dokumentus), 77 proc. – 2 lygio (suteikė galimybę dokumentus atsisiųsti).
„Kas penkta institucija, 22,9 proc., per 10 metų, nuo 2012 m., nesugebėjo įgyvendinti 2 lygio paslaugų teikimo“, – sakė VK atstovas.
Taip pat, jo pateiktu pavyzdžiu, elektroniniu būdu neteikiamos vienos dažniausiai užsakomų Aplinkos apsaugos agentūros teikiamos paslaugų – taršos leidimo išdavimas, keitimas ar panaikinimas bei leidimo nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus išdavimas.
Tai esą rodo, kad skaitmenizavimo nauda ir poreikis nėra tinkamai vertinami: „Nors yra didelis naudojimo atvejų skaičius, bet sąlygos gauti paslaugas elektroniniu būdu nesudarytos.“
VK vertinimu, valstybės mastu nestebima ir nevertinama, ar perkėlus viešąsias ir administracines paslaugas į elektroninę erdvę jos teikiamos efektyviau ir kelia vartotojų pasitenkinimą.
„Nežinoma, ar paslaugos suteikimo laikas mažėja, kaip buvo planuojama ją teikiant elektroniniu būdu“, – dar sakė M. Marcinkevičius.
„Nėra duomenų kokią faktinę naudą sukūrė skaitmenizavimas ir koks jo santykis palyginus su faktinėmis patirtomis sąnaudomis – ar buvo užtikrintas naudos sukūrimas, faktinė vertė“, – kalbėjo jis.
Anot VK specialisto, tik trečdalis institucijų vertina elektroninių paslaugų tinkamumą vartotojams, 85,3 proc. nerenka duomenų, kuriais remiantis būtų galima paslaugas tobulinti.
Jis taip pat sakė, kad iki šiol Lietuva neįgyvendino apie trečdalio 2014–2020 m. numatytų viešųjų ir administracinių paslaugų skaitmenizavimo tikslų bei uždavinių. Nuo 2021 m., priduria auditorius, EIM nebestebi kaip ši programa įgyvendinama.
„Esami rodikliai, skirti stebėti ir vertinti gyventojų naudojimosi elektroninėmis paslaugomis lygį ir dažnumą arba pamatuoti programos priemonės įgyvendinimo rezultatą, nėra pakankami. Todėl sunku įvertinti paslaugų skaitmenizavimo projektų ir priemonių efektyvumą, sukuriamą poveikį ir naudą visuomenei“, – teigė M. Marcinkevičius.
VK ministerijoms rekomenduoja valstybės mastu kaupti duomenis apie visas teikiamas elektronines paslaugas, centralizuotai vykdyti stebėseną, užtikrinti, jog visos elektroninės paslaugos būtų pasiekiamos per Elektroninių valdžios vartų portalą. Taip pat auditoriai siūlo ieškoti būdų, kaip skatinti vartotojus įvertinti suteikiamų paslaugų kokybę bei kodėl viena ar kita paslauga nesinaudojama.
Lietuvoje per Elektroninių valdžios vartų portalą 2023 m. pradžioje buvo pasiekiamos 643 viešosios ir administracinės paslaugos. Nuo 2021 m. iki 2030 m. jų skaitmeninimo projektas skirti 238 mln. eurai, ankstesniu laikotarpiu (2014–2020 m.) – 96 mln. eurų.
VK teigimu, pagal skaitmeninių paslaugų prieinamumą Lietuva Europos Sąjungoje yra dešimta.
Viceministrė: skaitmeninių paslaugų lygis Lietuvoje yra geras
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Erika Kuročkina pakomitečio posėdyje kalbėjo, kad Lietuvos viešųjų paslaugų skaitmenizacijos lygis „atrodo gerai ir kai kuriais atvejais puikiai“.
Pasak jos, Europos Sąjungos ataskaitoje „E-Government Benchmark“ Lietuva pagal skaitmeninių viešųjų paslaugų brandą yra septintoje vietoje.
„Toje ataskaitoje vertinama orientacija į vartotojus, skaidrumas elektroninių paslaugų techninis pritaikymas, tarpvalstybinis elektroninių paslaugų teikimas. Iš tikrųjų, mūsų pažanga tikrai auga“, – teigė viceministrė. Jos teigimu, Elektroninių valdžios vartų portalu 2022 m. pasinaudojo 1,7 mln. gyventojų.
„Rodiklis pakankamai neblogas“, – sakė viceministrė.
Vis dėlto E. Kuročkina pripažino, kad skaitmeninių paslaugų kokybės priežiūros institucijoms trūksta, tačiau ją esą žadama stiprinti modernizuojant Elektroninių valdžios vartų portalą.
„Stebėsena viešajame sektoriuje nėra vykdoma pakankamai, bet tai yra priskirtina ne tik skaitmeninimui, bet, matyt, ir daugumai politikos sričių.
Visi šie elementai yra numatyti – stebėsena, grįžtamojo ryšio vertinimas, socialinio-ekonominio poveikio vertinimas. Visa tai yra numatyta sulig mūsų naujos kartos paslaugos platformos kūrimu, t. y., Elektroninių valdžios vartų modernizavimo projektu, kuris startavo šiemet“, – kalbėjo E. Kuročkina.
Kartu viceministrė pabrėžė, kad greta investicijų į portalo modernizavimą ir geresnį pritaikymą vartotojams, svarbu ieškoti priemonių gyventojų skaitmeniniam raštingumui didinti.
„Kur kas didesnė problema yra gyventojų skaitmeninis raštingumas ir noras naudotis arba žinojimas, kad jie gali naudotis elektroninėmis paslaugomis“, – teigė E. Kuročkina.
Jos teigimu, 2014–2020 m. laikotarpiu pradėti įgyvendinti skaitmenizavimo projektai bus baigti iki šių metų. Reaguodama į VK pastabas viceministrė taip pat akcentavo, esą daugumą auditorių įvardintų rekomendacijų Vyriausybė pradėjo vykdyti 2020–2021 m. sandūroje.
