Trečiadienį ūkio ministras pateikė siūlymą riboti valstybės valdomų įmonių skiriamą paramą. Nauja tvarka esą užtikrins skaidrumą.

„Manau, kad priėmus šitą nutarimą bus daugiau skaidrumo, viešumo, manau, kad bus išvengta neigiamų praktikų, kurias mes matydavome praeityje“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo Mindaugas Sinkevičius. Valstybės valdomų įmonių parama nuo kitų metų negalės viršyti 3 proc. įmonės metinio grynojo pelno ir galėtų siekti iki 500 tūkst. eurų. Maksimali paramos suma vienam prašytojui negalės būti didesnė kaip 300 tūkst. eurų. Nuostolingai dirbančios bendrovės, turinčios rezervų paramai, per metus tam galės išleisti iki 30 tūkst. eurų.

Maksimali paramos suma vienam prašytojui negalės būti didesnė kaip 300 tūkst. eurų.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Vyriausybės posėdyje siūlė netaikyti maksimalios 500 tūkst. eurų paramos sumos. „Mano siūlymas būtų nedėti maksimalios sumos dėl to, kad tai lies tik kelias įmones. Jei dedame ribą, tai mes nevalingai suponuojame, kad iš dalies esame prieš paramą. (...) Siūlome nedėti sumos „lubų“, jau ir taip pakankamai nedidelis procentas yra numatytas“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo R.Masiulis.

Svarstys vėliau

Vis dėlto, tiek premjeras Saulius Skvernelis, tiek ūkio ministras į tokį pasiūlymą neatsižvelgė ir teigė, kad valstybės valdomų įmonių paramą reglamentuojantis nutarimas ateityje galės būti koreguojamas. „Jeigu parama bus skirstoma laikantis aiškių ir pagrįstų kriterijų, šis klausimas ateityje gali būti vėl svarstomas. Kol kas tas saugiklis yra prasmingas. Visa kita, kas per dividendus grįš į biudžetą, tai valstybė iš biudžeto galės vienai ar kitai institucijai, kuriai reikalingos papildomos lėšos, tas lėšas ir skirti“, – kalbėjo S.Skvernelis.

Visa kita, kas per dividendus grįš į biudžetą, tai valstybė iš biudžeto galės vienai ar kitai institucijai, kuriai reikalingos papildomos lėšos, tas lėšas ir skirti.

„Suprantu, kad yra pavienės valstybės valdomos įmonės, kurios galėtų objektyviai skirti daugiau nei 500 tūkst. eurų. bet šiame etape mūsų manymas yra išlaikyti tas dvigubas „lubas“. Galvoju, kad joks nutarimas nėra Šventas raštas, jeigu bus reikalinga ir vertinga prie jo grįžti, tikrai bus grįžtama, bet kol kas į (Susisiekimo – BNS) ministerijos pasiūlymą yra neatsižvelgta“, – sakė ūkio ministras M.Sinkevičius. Naujoji tvarka bus privaloma visoms bendrovėms, kurių bent 50 proc. akcijų priklauso valstybei. Savivaldybių įmonėms ji būtų rekomenduotina.

Daugiausiai skiriama sportui

Maždaug trys dešimtys valstybės valdomų įmonių iki šių metų teikė įvairią paramą viešosioms įstaigoms, mokykloms, sporto klubams. Dosniausiai finansinę paramą dalijo „Lietuvos geležinkeliai“ – 2015 metais ji siekė per 1 mln. eurų, pernai – 850 tūkst. eurų. Plačiausiai piniginę ji atverdavo krepšiniui: „Lietuvos ryto“ klubui kasmet buvo skiriama 300-400 tūkst., Lietuvos krepšinio lygai – 50-200 tūkst. eurų, Moterų krepšinio lygai – 60 tūkst. eurų. Pernai gruodį pasikeitus įmonės vadovybei, paramos skirstymas iš karto buvo sustabdytas, o šiemet atnaujintas pagal naujas taisykles. Iš 48 valstybės įmonių 14 nurodė jokios paramos 2011-2016 metais neteikusios. Kitų skirta parama tesiekė 500 ar keletą tūkstančių eurų. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė anksčiau kritikavo įmonių paramos skyrimą ir tvirtino, jog lėšos turėtų keliauti tik į biudžetą. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.