ScanpixKelių Europos nacionalistinių partijų lyderiai šeštadienį renkasi Varšuvoje aptarti, kaip galėtų sutelkti jėgas, kad atneštų pokyčių Europos Sąjungoje, kurią jie kaltina perdėtomis federalizmo ambicijomis, esą žlugdančiomis 27 valstybių narių tradicijas ir galias.
Planuojama, kad susitikimo Varšuvoje įžanginę kalbą pasakys Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis. Tarp susitikimo dalyvių bus Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.
Kaip pranešė Lenkijos naujienų televizija TVN24, į šį suvažiavimą buvo pakviestas ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderis Valdemaras Tomaševskis.
Spalį M. Le Pen lankėsi Budapešte, stengdamasi kartu su V. Orbanu sutelkti Europos dešiniųjų vieningą frontą.
Lenkijos ir Vengrijos vyriausybės yra įsitraukusios į aštrią priešpriešą su ES, dėl demokratijos normų silpninimo blokuojančią Bendrijos finansavimą šioms šalims.
Vidurio Europos politikos aktualijas nagrinėjančio leidinio „Visegrad Insight“ vyriausiasis redaktorius Wojciechas Przybylskis sakė, kad šis „nacionalistų partijų daugianacionalinis susitikimas“ atrodo esąs paradoksas. Jo nuomone, šiuo renginiu partijų lyderiai gali pademonstruoti savo rinkėjams, kad „jie nėra vieni“.
Pasak apžvalgininko, Vengrijos ir Lenkijos valdančiosios partijos yra „patekusios į itin keblią padėtį“. V. Orbano „Fidesz“ buvo priversta pasitraukti iš pagrindinio konservatorių bloko Europos Parlamente, o Lenkijos valdančiųjų konservatyviosios PiS populiarumas namuose taip pat blėsta.
„Iš esmės tai yra viešųjų ryšių triukas“, – teigė W. Przybylskis.
J. Kaczynskis atsigręžimas į M. Le Pen atspindi neseniai įvykusį lenkų valdančiųjų konservatorių požiūrio virsmą. PiS ilgą laiką nesutikdavo bendradarbiauti su Prancūzijos prezidento posto siekiančia politike dėl jos šiltų ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Su ponia Le Pen turime tiek pat bendra, kiek ir su ponu Putinu“, – 2017 metais pareiškė J. Kaczynskis. Dar po dvejų metų jis apibūdino M. Le Pen partiją kaip vieną iš kelių Europos politinių jėgų, „akivaizdžiai susijusių su Maskva ir gaunančių jos paramą“. J. Kaczynskis tvirtino, kad tokios aplinkybės užkerta galimybę PiS bendradarbiauti su šiomis jėgomis.
Tačiau spalį Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis susitiko su M. Le Pen Briuselyje, o penktadienį prancūzų politikė dalyvavo lenkų vyriausybės vadovo Varšuvoje organizuotoje vakarienėje suvažiavimo dalyviams.
Savo „Twitter“ paskyroje M. Le Pen paskelbė nuotrauką, kurioje ji matoma su M. Morawieckiu, ir padėkojo jam už šiltą priėmimą. Ji pridūrė, kad jiedu sieja bendras noras kurti „tautų Europą, kurioje Europos žmonėms būtų sugrąžinta jų laisvė ir suverenitetas“.
Liepą 16 Europos nacionalistinių partijų paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame prieštaraujama dėl dabartinės Europos Sąjungos krypties. Tarp pasirašiusių buvo J. Kaczynskio PiS, V. Orbano „Fidesz“, M. Le Pen Nacionalinis sambūris (RN), Austrijos laisvės partija ir Ispanijos „Vox“.
Kai kurie analitikai sakė, kad susitikimo Varšuvoje dalyviai sieks susitarti dėl naujo nacionalistų bloko įkūrimo Europos Parlamente, bet lenkų pareigūnai šią savaitę tokius pranešimus neigė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
