Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, liepos 18 d.


NE LIETUVOS ATSTOVĖ
Vašingtonas pasirinko kandidatę į NATO vadovus?
Evaldas Labanauskas, specialiai iš Briuselio
Scanpix
Mette Frederiksen ir Jensas Stoltenbergas.

Lietuvoje besitęsiant politinei krizei ir Vyriausybei atsistatydinus, Ingridai Šimonytei būtų puikus karjeros šuolis tapti NATO generaline sekretore. Tačiau, regis, kitai kandidatei gali būti pasiūlyta vadovauti galingiausiam kariniam aljansui.

Panašu, kad NATO sąjungininkai pagaliau suvokė, kad nuo 2014 m. Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas nejuokavo, sakydamas, kad dar kartą nesutiks pratęsti kadencijos, nes jo žmona to neleis. Todėl, artėjant NATO vadovų susitikimui Vilniuje, Aljanso koridoriuose pajudėjo kalbos apie galimą J. Stoltenbergo įpėdinį.

I. Šimonytė kovo mėnesį buvo oficialiai įvardyta kaip Lietuvos kandidatė į NATO vadovus. Diplomatai taip pat ėmėsi užkulisinės žvalgybos, kaip partneriai reaguotų į tokią kandidatę. Tačiau, kaip balandžio pradžioje teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, ir kiti sąjungininkai nesnaudė.

„​Nemažai valstybių, kaip man žinoma, iškėlė ar pasiūlė kandidatus, – tuomet į IQ klausimą, kaip sąjungininkai vertina I. Šimonytės kandidatūrą, atsakė G. Landsbergis. – Kandidatų sąrašas tikrai yra ilgas, ir kaip toliau viskas dėliosis šiame etape, sunku pasakyti.“

Tuomet žiniasklaidoje vardytos įvairios pavardės: Slovakijos prezidentė Zuzana Čaputova, Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte, Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas, Estijos premjerė Kaja Kallas, Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as ar net dabartinė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Kaip ne per seniausiai neoficialiai teigė vienas diplomatas, galimybė, kad I. Šimonytė ar kita Rytų Europos atstovė taps nauja NATO vadove, yra „labai nedidelė“.

Septynis dešimtmečius NATO vadovavo vyrai iš Vakarų Europos, todėl daugelis stebėtojų teigė, kad atėjo laikas vadovauti Rytų Europos atstovui ir moteriai. Kita vertus, griežta rytinių Aljanso valstybių pozicija Rusijos atžvilgiu baugina kai kuriuos kitus NATO narius. Kaip ne per seniausiai neoficialiai teigė vienas diplomatas, galimybė, kad I. Šimonytė ar kita Rytų Europos atstovė taps nauja NATO vadove, yra „labai nedidelė“.

Būtent todėl trečiadienio netikėtas pranešimas, kad Danijos premjerė Mette Frederiksen kitą mėnesį vyksta į Vašingtoną, sukėlė ypatingą susidomėjimą ir spekuliacijas, kad būtent ji gali tapti naująja NATO vadove. Oficialiame pranešime teigiama, kad M. Frederiksen su Joe Bidenu „aptars mūsų, kaip NATO sąjungininkų ir artimų partnerių, pastangas stiprinti transatlantinį saugumą ir ekonominę gerovę“.

M. Frederiksen atitinka keletą reikalavimų: ji yra moteris, turinti vyriausybės vadovo statusą. Danija laikoma vidurio kelio šalimi aljanse – tvirta Ukrainos rėmėja, kuri vis dėlto nėra tokia arši kaip kai kurios rytinio sparno šalys, teigia Politico.eu.

„Manau, kad ji yra rimta kandidatė“, – leidinys cituoja vieną Vakarų Europos diplomatą.

Jam antrino ir kitas aukšto rango diplomatas iš Vidurio Europos, kurį pakalbino Politico.eu: „Ją iš tiesų rimtai svarsto kelios didesnės sąjungininkės.“

Tiesa, Danijos atstovas jau buvo NATO vadovu (2009–2014 m. Aljansui vadovavo buvęs Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas), o J. Stoltenbergas – iš kaimyninės Norvegijos.

„Ne visi sąjungininkai gali džiaugtis, kad dar vienas kandidatas yra iš Šiaurės Europos šalies“, – Politico.eu teigė Vakarų Europos diplomatas. O jo kolega iš Vidurio Europos net pasipiktino: „Ar yra grupė valstybių, kurioms lemta paskirti generalinį sekretorių?“

Jis taip pat priminė, kad Danija atsilieka nuo savo išlaidų gynybai – šis klausimas gali kelti susirūpinimą kai kuriose sostinėse. 2022 m. Kopenhaga gynybai skyrė tik 1,38 proc. ekonomikos produkcijos, o tai neatitinka Aljanso nustatyto 2 proc. tikslo.

Pati M. Frederiksen Danijos žiniasklaidai teigė, kad nekandidatuoja į NATO generalinius sekretorius: „Esu Danijos ministrė pirmininkė ir tikiuosi ja likti.“ Ji teigė, kad Vašingtone planuojama aptarti Vilniaus viršūnių susitikimą, „bet aš nesiekiu kito darbo, nei būti Danijos ministre pirmininke“.

2023 05 25 10:59
Spausdinti